Ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą V. Šapoka sulaukė liberalo Kęstučio Glavecko klausimo, kokios pasekmės būtų valstybei, jei biudžeto gruodį nepavyktų priimti ir kiekvieno mėnesio išlaidas sudarytų suma, kuri yra ne didesnė nei viena dvyliktoji praėjusių metų biudžeto.

Finansų ministras atsakė, kad toks procesas nėra išbandytas.

„Būtų taip, kad gyventume pagal šių metų biudžetą, ir labai svarbus aspektas, kad viena dvyliktoji galioja ne tik visiems valstybės fondams, bet kiekvienam asignavimų valdytojui atskirai. Tai žinoma, kad sutrikdytų normalų valstybės darbą, nes ten, kur yra didesni projektai, socialinių išlaidų didinimas, kitų išlaidų didinimas, jo tiesiog nebūtų“, – sakė V. Šapoka.

„Žinoma, tokia situacija ilgai tęstis negali. Jei taip atsitiktų, visuomenės spaudimas būtų pakankamai reikšmingas tam, kad Seimas kuo greičiau priimtų biudžetą. Visokie variantai įmanomi, bet tikrai tikiu, kad surasime išminties, kad biudžetą priimtume“, – pridūrė finansų ministras.

Seimas spalį priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos augs 9 proc., iki 956 mln. eurų, „Sodros“ – 9,1 proc., iki 407 mln. eurų, PSDF – 11,7 proc., iki 241 mln. eurų, o savivaldybių – 11,9 proc,. iki 350 mln. eurų.

Nominalus valdžios sektoriaus perteklius kitąmet, kaip planuojama, bus ne mažesnis nei 0,2 proc. BVP.