Bankrotą skelbiančios bendrovės "flyLAL-Lithuanian Airlines" akcininkai siūlo valstybei už skolas perimti dalį įmonės akcijų. Susisiekimo ministerijos toks pasiūlymas nesudomino.

Vienintelis sprendimas

"Mes ieškojome visų įmanomų galimybių tęsti veiklą, tačiau nebegalėdami toliau vykdyti skrydžių ir nematydami realių galimybių veiklą atnaujinti, buvome priversti kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant dabartinei padėčiai, manau, tai vienintelis teisingas sprendimas", – aiškino "flyLAL" generalinis direktorius Vytautas Kaikaris.

Jis apgailestavo, kad tai skaudžiai paliečia oro bendrovės keleivius, darbuotojus, verslo partnerius, neigiamai veikia Lietuvos aviacijos sektorių ir su juo susijusias sritis.

Atsižvelgdamas į įmonės finansinę būklę, padėtį aviacijos rinkoje ir į tai, kad valstybės institucijos sustabdė Lietuvos skrydžių bendrovės vežėjo pažymėjimo galiojimą ir licenciją, "flyLAL" vadovas vakar kreipėsi į teismą, kad būtų iškelta bankroto byla.

Pinigai prarasti?

Apie 6 mln. litų už atšauktus skrydžius "flyLAL" sumokėję klientai turi tik teorinius šansus atgauti bent dalį pinigų per teismą.

"Jeigu nuoširdžiai – byla būtų labai sudėtinga. Net nežinau, ar bus pateiktas civilinis ieškinys. Didelių vilčių atgauti pinigus nėra", – atsiduso "flyLAL" klientų atstovas Vytautas Mikelionis.

Pasak jo, nukentėję "flyLAL" klientai galbūt prašys valstybės pagalbos. Esą gali būti prašoma iš Rezervo fondo atlyginti bent dalį žmonių patirtų nuostolių.

Pinigus praradę klientai yra nusiteikę patys kreiptis į teisėsaugos pareigūnus, jeigu to nepadarys susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Pirmadienį ministras susitiks su nukentėjusių keleivių atstovais. Po to ir paaiškės, kas – ministras ar įmonės klientai – inicijuos ikiteisminį tyrimą.

"flyLAL" vadovai ir akcininkai pareiškė esą suinteresuoti teisingų žinių sklaida ir pasirengę pateikti visą būtiną informaciją valstybės institucijoms ir visuomenei.

Ministro pritarimas nebūtinas

Bankrutuojančios oro bendrovės akcininkai siūlo valstybei kapitalizuoti įmonės skolas ir gauti už jas apie 41,72 proc. bendrovės akcijų. Tokiu atveju kontrolinis apie 58,28 proc. "flyLAL" akcijų paketas liktų dabartinių akcininkų rankose – šie taip pat kapitalizuotų skrydžių įmonei suteiktas paskolas.

Galimomis investicijomis į "flyLAL" domisi ketvirta didžiausia Kinijos oro bendrovė "Hainan Airlines", jos atstovai Susisiekimo ministerijai yra pateikę pirminę užklausą dėl Lietuvos įmonės padėties ir galimybės įsigyti dalį jos akcijų.

Dar vieną gelbėjimo planą pateikę verslininkai vylėsi, kad ministeriją sudomins pasiūlytas variantas. Tačiau susisiekimo ministras jį atmetė ilgai nesvarstęs ir pareiškė, kad valstybė neturi spręsti finansinių privataus verslo sukeltų problemų. Pastaruosius trejus metus oreivių pagalbos prašymų negirdėjusi ministerija teigia nesvarstanti jokių bendradarbiavimo su skrydžių bendrove galimybių. Tačiau "flyLAL" vietą užimsiantys vežėjai, regis, gali sulaukti nemažų nuolaidų.

Aiškina veiklos skaidymą

"flyLAL" vakar išplatino pranešimą, kuriame aiškinama, kaip buvo sukurtas "flyLAL Group Services" modelis.

"Per dvejus metus įsteigus septynias naujų paslaugų bendroves, buvo sukurta aviacijos paslaugų įmonių grupė AB "flyLAL Group Services". Jos valdomos bendrovės pradėjo teikti tarptautinius reikalavimus atitinkančias paslaugas, kurių didžiosios dalies iki tol "Lietuvos avialinijos" neturėjo. Taip, pasinaudodamos paskolomis, veikti pradėjo UAB "Baltic Ground Services", UAB "BPC Travel", UAB "Passenger Terminal", AB "Avia Asset Management", UAB "flyLAL Charters" ir AB "flyLAL Technics", UAB "flyLAL Training". Dėl naujų investicijų šios įmonės išplėtojo tokias paslaugas, kaip lėktuvų įsigijimas ir nuoma, kelionių agentūrų veikla, antžeminis aptarnavimas, užsakomųjų skrydžių vykdymas specialiai tam įsigytais lėktuvais, lėktuvų techninė priežiūra", – aiškino bendrovė.

Žlugus "flyLAL", "flyLAL Group Services" neteks apie 20 proc. pajamų.

Bilietų kainos – kaip ant mielų

Veiklą nutraukus "flyLAL", skrydžiai iš Vilniaus į kitus Europos miestus tampa prabanga. Mat daugelis iš sostinės skraidinančių oro linijų bendrovių it susitarusios kilstelėjo bilietų kainas.

Skrydžius pabrangino latvių "airBaltic", skandinavų SAS, vokiečių "Lufthansa", lenkų LOT ir netgi čekų "Czech Airlines".

Pačios oro linijų bendrovės tokius veiksmus aiškina išaugusiu keleivių skaičiumi pasitraukus "flyLAL". "Lėktuvo bilietų kainodara yra paremta pasiūlos–paklausos principu, todėl bilietų kainos priklauso nuo to, kiek jau yra išpirkta vietų lėktuve, t. y. nuo reiso užimtumo. Kai išperkami pigiausi bilietai, lieka brangesni, aukštesnės klasės bilietai. Pastaruoju metu lėktuvų užimtumas padidėjo, todėl į kai kuriuos reisus yra likę tik brangesni bilietai", – aiškino "airBaltic" rinkodaros ir viešųjų ryšių koordinatorė Rosita Sakalauskaitė.