Suomių bendrovės "Fortum" planai statyti dar vieną šiukšlių deginimo gamyklą Vilniuje sulaukė Lazdynų gyventojų pasipriešinimo. Į kovą įsitraukia ir parlamentarai. Bet "Fortum" nesiruošia sustoti, nes kitose šalyse jų niekas neįsileidžia.

Šou kvaileliams?

"Iš žmonių atimtas visas penktadienio vakaras", – taip Lazdynų bendruomenės atstovas Algirdas Jaruševičius įvertino lapkričio 15 d. bendrovės "Fortum Heat Lietuva" pristatytą kogeneracinės elektrinės strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV).

Įmonė "Reenergy" jau pradėjo vienos atliekų deginimo gamyklos statybas šalia Gariūnų turgavietės, o "Fortum" beveik toje pačioje vietoje planuoja statyti tokią, kuri gamintų ne tik šilumą, bet ir elektrą. Apie planų rimtumą byloja ir tai, kad SPAV projektą rengusios švedų bendrovės "Sweco Lietuva" atstovai gyventojams net kelias valandas bandė įrodinėti, kodėl Vilniui, konkrečiai – Lazdynų ir Panerių gyventojams, reikia dar vienos atliekų deginimo stoties.

"Dvi valandas vyko postringavimai apie komunalinių atliekų deginimo reikšmę Lietuvos energetikai, buvo daug visokios poezijos, nukrypimo į lankas, žmonės net neišgirdo, kur konkrečiai planuojama statyti tą atliekų deginimo gamyklą, išgirdo daug melo. Atrodo, kad atėjo į darželinukų būrelį. Buvo, pavyzdžiui, pasakyta, kad komunalinės atliekos degdamos išskiria keturiskart mažiau teršalų nei klasikinis biokuras. Specialistai, kurie ten sėdėjo, išgirdę tokias nesąmones, ir likusius faktus jau vertino kaip melagingą reklamą", – tvirtino A.Jaruševičius, taip pat priklausantis Vilniaus regiono gyventojų bendruomenės aplinkos komitetui.

Anot jo, paprašyti paaiškinti, kodėl esą Klaipėdoje  analogiškos gamyklos pašonėje žmonės negali atsidaryti langų po darbo valandų, naktimis ir savaitgaliais, SPAV rengėjai atsakymų nepateikė. Kitas akivaizdus dalykas, pašnekovo teigimu, tai, jog bendrovės atstovai bando paveikti įstatymų leidėjus, kad šie leistų įsivežti atliekų ir iš kitų valstybių.

Bijo atliekų importo

"Jie taip pat miglotai šneka apie tai, ką degins. Sako, ne tik atliekas deginsime, bet ir biokurą. Kas tai – mums nesugebėjo atsakyti. Biokuru vadino ir komunalines atliekas, o tai apskritai sunkiai protu suvokiama. Tik aiškino, kad visuomenė vystosi, sukuria vis daugiau atliekų, tai, suprask, daugiau prišiukšlinsite, mes daugiau sudeginsime. Bet net neabejoju, kad jie turi planų atliekas įsivežti. Mūsų žiniomis, atliekos importuojamos būtų ne iš bet kur, o iš Suomijos", – savo įtarimais pasidalijo vilnietis.

Pasak jo, susitikime su "Fortum" dalyvavę ir jau net kelis protestus rengę bendruomenės atstovai reikalauja, kad būtų sudaryta komisija iš Seimo, Vyriausybės, visuomenės atstovų, teisininkų ir būtų atsakyta į klausimą, ar Vilniui reikia tiek komunalinių atliekų deginimo įmonių.

Susitikime dalyvavusi Lazdynų seniūnė Daiva Mikulskienė taip pat pripažino, kad didžioji dalis iš 30–40 atvykusių vilniečių reiškė nepasitenkinimą dėl "Fortum" planų.

"Nežinia, kaip jie apsisprendė, bet kol kas statybos planuojamos dviejose vietose – prie "Vilniaus energijos" pastatų, Jučionių gatvėje, arba kitoje pusėje greitkelio, už kelių šimtų metrų. O mūsų padėtis dviprasmiška: atliekų surinkimas Vilniuje tragiškas, tad deginimo gamykla išspręstų problemą. Tačiau toje vietoje – dvi gamyklos... Įsivaizduokite, koks bus transporto intensyvumas, jei bus vežamos atliekos iš visos Lietuvos, – tik fantazijos reikia, kad įsivaizduotum, kaip čia bus: važiuos po mašiną kas tris minutes. Kitas klausimas, kuris kyla visiems: jei visas regiono atliekas iš esmės sudegins "Reenergy", tai ką veiks "Fortum"? Degins biokurą? Į šį klausimą jie aiškiai neatsakė", – pripažino seniūnė.

Kursis ir Kaune

Pats bendrovės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta, dar likus savaitei iki SPAV pristatymo, patvirtino, kad bendrovė neatsisako planų vystyti projektą ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Sostinėje elektrinės galingumas galėtų siekti 100 MW, o investicijos – iki 700 mln. litų. Tačiau kol kas konkrečių skaičių dar nėra.

"O Kauno projektas juda – šiuo metu baigiamas poveikio aplinkai vertinimas, tikimės iki šio mėnesio pabaigos baigti procedūras. Viešinimas atliktas, pastabų gauta, iš visų valstybinių institucijų gautas pritarimas. Tuo pačiu metu rengiamas ir techninis projektas, beveik jau užbaigtas pradinės įrangos įsigijimo konkursas. Vyksta procesas dėl įmonės įsteigimo Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. Jos įstatinis kapitalas bus ne 10 tūkst., o gerokai didesnis. Statybos leidimą planuojame turėti kitų metų rugsėjį, o komercinę veiklą planuojame pradėti 2017 m. sausį", – ryžtingais planais dalijosi V.Žuta.

Kitos valstybės neįsileido

Dar vienas iškalbingas bendrovės vadovo atskleistas faktas: Klaipėda – kol kas vienintelis miestas visame Baltijos regione, kur "Fortum" grupei pavyko įgyvendinti atliekų deginimo gamyklos projektą.

Dvi Estijoje – Tartu ir Pernu – veikiančios įmonės kogeneracinės elektrinės naudoja biokurą ir durpes, Latvijoje, Jelgavoje, – tik biokurą. V.Žuta neslėpė, kad, pavyzdžiui, kaimynėje Lenkijoje "Fortum" projektai apskritai "gerokai sunkiau skinasi kelią nei Lietuvoje".

Tiek Vilniuje, tiek Kaune planuojamos elektrinės, anot V.Žutos, remiantis techniniais duomenimis, negalėtų veikti mažesniu nei 75 proc. pajėgumu. Nors bendrovės vadovas teigė, kad abiem atvejais preliminariai linkstama prie 100 MW galios, svarstoma galimybė statyti ir 160 ar 200 MW galingumo katilus. Iš kur tokioms galingoms elektrinėms bus imama kuro (šiukšlių), jei beveik visos regiono atliekos bus sudeginamos "Reenergy" gamykloje?

"Bus deginamas biokuras", – paaiškino jis ir patikino, kad projektas atsipirks net kūrenant brangesnį biokurą, nes bus gaminama ne tik šiluma, bet ir elektra.

Ar išgelbės biokuras?

Būtent šią priežastį nurodė ir "Fortum" atstovas komunikacijai Andrius Kasparavičius, paklaustas, ar užteks vietos ir atliekų dviem gamykloms. Jis pasakojo, kad visos išsivysčiusios pasaulio šalys jau seniai išsprendė atliekų problemą, – Skandinavijoje esą yra net 84 atliekų deginimo gamyklos, Europoje – beveik 500.

"Mes nedarome nei kokių nors eksperimentų su žmonėmis, nei dar ko nors – kai kurios tų elektrinių stovi miestų centruose, šalia gyvenamųjų kvartalų, ir tai normalu. Ne, dūmai iš kaminų rūksta. Bet, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jei paanalizuotumėte, koks dūmas rūksta, tai pamatytumėte, kad 98 proc. tai yra garas, nes beveik visos nuodingos medžiagos, kurios galėtų patekti į orą, surenkamos kietuoju pavidalu ir išvežamos iš Lietuvos", – projekto pranašumus vardijo A.Kasparavičius.

Planuose – net trys gamyklos

Rugsėjo 26 d. savivaldybei davus leidimą, Vilniuje pradėta statyti AB Vilniaus šilumos tinklų ir koncerno "Icor" kartu įkurtos bendrovės "Reenergy" valdoma atliekų deginimo gamykla. Trečiosios termofikacinės elektrinės teritorijoje vykstančios statybos laikinai sustabdytos, nes aiškinamasi galbūt buvusius procedūrinius pažeidimus.

Apie savo planus statyti atliekų deginimo gamyklą yra užsiminusi ir bendrovė "Lietuvos energija", kuri yra pasirašiusi tai numatantį ketinimų protokolą su Vilniaus šilumos tinklais. Tiesa, dėl pastarojo projekto perspektyvos bent kol kas abejojama.

Beje, su "Lietuvos energija" ketinimų protokolą yra pasirašiusi ir "Fortum" – įmonės atstovų teigimu, jis vis dar galioja.