„Iš viso yra 36 tūkst. renovuotinų daugiabučių, o šiai dienai renovuota 4,4 tūkst., kas sudaro 12 proc. nuo viso renovuotino pastatų fondo. (...) Šiuo metu jis (tikslas per metus renovuoti 1 tūkst. daugiabučių per metus – BNS) nėra pasiekiamas, tai renovacijos tempai pastaraisiais metais yra panašūs, sukasi apie 350 daugiabučių, kurie baigiami renovuoti per vienerius metus“, – trečiadienio rytą LRT radijui sakė G. Dargužas.

„1 tūkst. daugiabučių per metus yra siektinas tikslas ir, mano galva, jis gali būti pasiekiamas. Daug dirbama, kad tai būtų padaryta“, – pridūrė jis.

Anot APVA direktoriaus, planuojama peržiūrėti projektų įgyvendinimo procesą.

„Šiuo metu yra 760 daugiabučių namų, kurie yra viename ar kitame renovacijos darbų etape. Rangos darbai yra nupirkti, jie pradėti vykdyti, todėl matome, kad tempas auga. Žiūrint į priekį, siekiama peržiūrėti visą projektų įgyvendinimo procesą, kad jį supaprastintume“, – sakė G. Dargužas.

Jis taip pat pridūrė, kad pasitelktų priemonių rezultatai nebus matomi iš karto.

„Priemonės, pradėtos dėl palengvinimų, fiksuotų įkainių įvedimo, naujų technologijų, tokių kaip skydinės renovacijos įdiegimas, duos rezultatą šiek tiek vėliau“, – sakė G. Dargužas.

Tuo metu daugiabučių renovacijos administravimo bendrovės „Renju“ vadovas Vytenis Navagreckas teigė, kad didžiausia problema yra prastas gyventojų informavimas.

„Šiai dienai gyventojai dar nesuvokia renovacijos naudos. Jie nesupranta, kad renovuotas namas yra geriau nei nerenovuotas, nežino, kokios gali būti paramos, ir kad savivaldybės moka įmokas už socialiai remtinus gyventojus. Kitaip sakant, svarbi informacija nepasiekia gyventojų arba jie nesupranta gautos informacijos“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Navagreckas.

„Renovacijos administratorius daro pirminius susirinkimus ir suteikia pirminę informaciją, tačiau per porą valandų negalime įtikinti skeptikų dėl renovacijos naudos. Čia turėtų padėti viešinimo įmonės, kurios aiškiau komunikuotų ir pasiektų žmones“, – pabrėžė jis.

Anot V. Navagrecko, situaciją pagerintų ilgalaikės strategijos kūrimas.

„Kita priežastis yra Vyriausybės ilgalaikės strategijos nebuvimas. Pastaruosius keletą metų turime trumpalaikę strategiją, kuri kasmet arba kas porą metų bandoma gerinti. Jei būtų sukurta ilgalaikė strategija dešimtmečiui arba bent penkmečiui, galėtume matyti, kas mūsų laukia po penkerių metų, kokios bus paramos ir kokios energetinės klasės bus siekiamos, o gyventojai galėtų lengviau apsispręsti“, – sakė „Renju“ vadovas.

Lietuvoje siekiama iki 2050 metų renovuoti didžiąją dalį senų daugiabučių. Du trečdaliai tokių namų šiuo metu yra D ir žemesnės energinės klasės.