Atsakymuose ministras pažymi, kad Rusijai taikomos sankcijos priimamos atskirais paketais ir nuolat plečiamos, o ketvirtasis paketas, kuriuo buvo apribotas ir geležies bei metalų vežimas, buvo priimtas dar kovo 15 dieną su atidėtu įsigaliojimo terminu nuo birželio 17-ąją.

„Visos priimtos sankcijos ir jų paketai kartu su jų įsigaliojimo modalumais buvo ir yra skelbiami viešai tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos institucijų. Rusija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis. Tai nėra naujas reiškinys ar netikėtumas, todėl jų skleidžiamą informaciją reikia vertinti labai kritiškai bei nepasiduoti šioms manipuliacijoms“, – teigiama raštu pateiktuose G. Landsbergio atsakymuose.

Klausiamas, kodėl nebuvo tinkamai pasiruošta iki sankcijų įsigaliojimo suvaldyti viešosios erdvės rizikas, G. Landsbergis pažymi, kad Lietuvos viešoji erdvė, žiniasklaidos priemonės, „skirtingai nei Rusijoje ar Baltarusijoje“, veikia laisvai ir nepriklausomai.

Rusija nuolatos užsiima dezinformacija, propaganda bei informacinėmis manipuliacijomis.

„Lietuvos užsienio reikalų ministerija visada pasisakė už žiniasklaidos laisvę bei gins šias teises tiek šalies viduje, tiek pasaulyje bei skirtingai  nei autoritariniai režimai niekada nesieks valdyti viešosios erdvės“, – sakoma atsakymuose į interpeliaciją.

Klausiamas, ar Europos Sąjungos (ES) sankcijų reglamentavimas dėl tranzito į Kaliningradą nebuvo interpretuojamas selektyviai, ministras atmeta selektyvaus traktavimo galimybę ir teigia, kad Užsienio reikalų ministerija dėl sankcijų laikėsi ES teisės aktų.

Birželio 17 dieną įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms Lietuva sustabdė dalies Rusijos prekių tranzitą į Kaliningradą. Rusijai pradėjus piktintis ir apkaltinus Lietuvą blokada, EK paskelbė gaires, leidžiančias sankcionuotų prekių tranzitą šio eksklavo poreikiams.

Opozicija taip pat uždavė ministrui keletą klausimų dėl diplomatinio korpuso, pavyzdžiui, kodėl „garsiai deklaruodamas URM depolitizavimo principus“, teikė į ambasadorius ES viceministro Arnoldo Pranckevičiaus kandidatūrą, o ambasadoriumi Japonijoje paskirtas niekada URM karjeros diplomatu nebuvęs Aurelijus Zykas, ar nekilo interesų konfliktas ambasadore Italijoje skiriant energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinę Dalią Kreivienę.

G. Landsbergis atsakymuose pažymi, kad visi diplomatų paskyrimai buvo suderinti su atitinkamomis institucijomis ir patvirtinti laikantis teisės aktų reikalavimų.

Į klausimą, ar atidarant Taivano atstovybę Vilniuje buvo „tinkamai įvertinta potenciali šių sprendimų ekonominė žala Lietuvos strateginėms įmonėms bei atskiriems pramonės sektoriams“, G. Landsbergis atsako, kad sprendimai aktyviau plėtoti ryšius su Taivanu ir kitomis Indijos-Ramiojo vandenyno šalimis buvo priimti dėl strateginės diversifikacijos ir Lietuvos priklausomybės nuo autokratinių šalių mažinimo.

„Jau šiandien matome, kad šis sprendimas atnešė didelę ekonominę naudą Lietuvos verslui – praėjusiais metais ir šiemet labai suaktyvėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos strategine partnere JAV, pagrindinėmis Indijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis“, – teigiama atsakyme.

Tuo tarpu eksportas iš Lietuvos į Kiniją, pasak ministro, buvo sustabdytas dėl „neteisėtų Kinijos veiksmų“.

Interpeliaciją ministrui inicijavo Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su kitomis opozicinėmis frakcijomis.

Pagal Seimo statutą, inicijuoti interpeliaciją gali ne mažiau nei penktadalis, t. y. 29 Seimo nariai. Ministras į pateiktus klausimus raštu privalo atsakyti per dvi savaites.

Seime svarstant interpeliaciją sudaroma speciali komisija, kuri siūlo pritarti arba nepritarti atsakymams. Jeigu ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas juo, toks Seimo nutarimo projektas turi būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės – bent 71 – visų Seimo narių balsų dauguma.

Opozicija šio Ministrų kabineto nariams inicijavo kelias interpeliacijas, jos visos žlugo. Interpeliacijos procedūra G. Landsbergiui būtų ketvirtoji.