„Žvelgiant iš mūsų perspektyvos, jeigu mes atsižvelgsime, kad už naftos gavybą Rusija moka apie 20 dolerių, tai marža, kurią mes būtume pasiruošę mokėti Rusijai yra neįtikėtinai didelė“, – antradienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, atvykęs į NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Bukarešte.

„Mes turėtume paaiškinti savo žmonėms, kad už kiekvieną įsigytą naftos barelį rusams norime palikti 42 dolerius“, – teigė užsienio reikalų ministras. 

Pirmadienį ES šalių ambasadoriai svarstė, ar reikėtų nustatyti 62 JAV dolerių už barelį viršutinę kainų ribą Rusijos eksportuojamai žaliavinei naftai. Vis dėlto, kaip portalui „Euractiv“ teigė keli Bendrijos diplomatai, kai kurios šalys, tarp jų ir Lietuva, nori gerokai žemesnių naftos kainų „lubų“. 

Teigiama, kad Lenkija kartu su Lietuva ir Estija siekia ženkliai mažesnės, maždaug 30 JAV dolerių už barelį naftos kainų viršutinės ribos, taip pat nori, kad jos įgyvendinimas būtų susietas su pažadu dėl devintojo sankcijų paketo Rusijai.

Pasak G. Landsbergio, nukritusios naftos kainos šiuo metu nesiekia svarstomos viršutinės jų ribos.

„Manau, kad Europos Sąjungoje vyksta labai konstruktyvus pokalbis ir, kaip turbūt žinote, Lietuva nėra vienintelė šalis turinti tam tikrų abejonių. Esu įsitikinęs, kad rezultatas (derybų – BNS) bus palankus, bet ne rusams“, – teigė G. Landsbergis. 

Naftos kainų viršutine riba būtų pagrįstas gruodžio 5 dieną įsigaliosiantis draudimas, pagal kurį bendrovėms bus draudžiama gabenti rusiškos naftos krovinius ar juos drausti, jeigu ši nafta bus parduodama už didesnę nei nustatytoji kainą.