„Šiandien Lietuva stovi ant galimybių slenksčio, kaip ir 2004 metais, stojant į ES. Suderėtos istorinio dydžio ES Gaivinimo fondo ir Daugiametės finansinės programos lėšos suteikia nepaprastą galimybę stiprinti ir transformuoti ekonomiką. Šios lėšos gali sukurti konkurencingesnį šalies ūkį ir pagerinti mūsų piliečių pragyvenimo lygį, ypač skiriant dėmesį regionų suklestėjimui, kuriant išmanius miestus ir miestelius“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas priminė, kad dar spalio mėnesį pristatytoje gerovės valstybės vizijoje atkreipė sprendimų priėmėjų dėmesį į būtinybę orientuoti Lietuvos ekonomiką į pridėtinės vertės kūrimą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir investuojant į regionų plėtrą.

Šalies rūpinimasis regionų ateitimi, prezidento nuomone, prasideda nuo regionų finansinio savarankiškumo skatinimo. Prezidentūra kartu su „Kurk Lietuvai“ 2020 metais pristatė tyrimą ir veiksmų planą, orientuotą į regionų įgalinimą. Rugsėjo mėnesį prezidento inicijuotą memorandumą dėl savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimo pasirašė politinių partijų vadovai.

„Išmanių miestų ir regionų plėtra pirmiausia yra galimybės žmogui gyventi prasmingą ir visapusišką gyvenimą, nesvarbu, ar sostinėje, ar mažame miestelyje. Pasitelkę technologinį progresą, galime sumažinti regioninę atskirtį, užtikrinti, kad viešosios paslaugos ir viešoji infrastruktūra būtų patogesnė mūsų piliečiams, ekologiškesnė, patikimesnė, labiau pritaikyta tam tikroms pažeidžiamoms grupėms“, – sakė prezidentas ir pridūrė, kad išmanių technologijų ir sprendimų pritaikymas miestų ir regionų plėtroje yra galimybė suvienyti visuomenę. Tai ypač svarbu Lietuvai, kovojančiai su pandemijos plitimu ir jos padariniais.

Šalies vadovas, kaip teigiama Prezidento komunikacijos grupės pranešime, pasiūlė formuoti naują programą ar fondą, skirtą investicijoms į šalies regionus, siekiant sukurti išmanesnius šalies regionus, patogesnius gyventi tiek jaunimui, tiek mūsų senoliams.

Prezidentas G. Nausėda savo kalboje akcentavo, kad Lietuva jau yra nuėjusi ilgą kelią stiprindama ekonomiką ir gerindama piliečių pragyvenimo lygį. Pasak šalies vadovo, XXI amžiaus pradžioje Lietuvos BVP vienam gyventojui tesudarė apie 40 proc. ES vidurkio, o šiuo metu šis rodiklis pasiekė apie 80 proc. ES lygio. Lietuvos ekonominis progresas šiuo aspektu yra antrasis geriausias rezultatas visoje ES.

Virtuali diskusija, skirta išmanių miestų ir regionų plėtros temai, organizuojama prezidento iniciatyva kartu su Prancūzijos ir Lietuvos viešosiomis institucijomis, ambasadomis bei Prancūzijos ir Lietuvos verslo bendruomenėmis. Šis renginys – tai Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono darbo vizito Lietuvoje tęsinys, įtvirtinantis glaudžius dvišalius santykius ir bendradarbiavimą.

Pranešimus, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, virtualioje diskusijoje skaitė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas, Prancūzijos verslo asociacijos pirmininkas Gérardas Wolfas, Dižono miesto savivaldybės atstovas Denis Hameau, Tauragės meras Dovydas Kaminskas, Vilniaus savivaldybės patarėja Eglė Radvilė, VŠĮ „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, šalies verslo atstovai ir kiti konferencijos dalyviai.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 100 Lietuvos ir Prancūzijos savivaldos bei centrinės valdžios, verslo bendruomenės atstovų. Diskusija siekiama paskatinti Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą miestų ir regionų plėtros, inovacijų diegimo srityse bei pasiruošti savivaldybių investicijų programos sudarymui iš ES Gaivinimo fondo investicijų plano lėšų.