„Projektas „Rail Baltica“ yra karinio mobilumo ir susisiekimo tarp mūsų šalių pagrindas. Labai svarbu, kad jį užbaigtume iki 2030 metų ir dirbtume kartu, siekdami užsitikrinti tolesnį ES finansavimą kitoje daugiametėje finansinėje programoje“, – trijų Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje Klaipėdoje penktadienį sakė Gitanas Nausėda.  

„Tikiuosi, kad sulauksime teigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, kadangi, skirtingai nei 2011 ar 2012 metais, mes matome, koks svarbus yra „Rail Baltica“ projektas kariniam mobilumui“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Anot jo, projektas pabrango dėl infliacijos, o Lietuvoje dėl jo būtinybės nekyla jokių politinių nesutarimų.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat teigė, kad „Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo projektas sprendžiant hibridinio karo grėsmes bei esant reikalui perdislokuoti karines pajėgas.

„Turime daryti viską, ką galime, kad įtikintume savo Europos kolegas, jog kitame Europos (Sąjungos – BNS) biudžete būtina užsitikrinti ES paramą. Patinka tai ar ne, gali būti diskusijų dėl kitų finansavimo šaltinių paieškos, bet, mano nuomone, nacionalinis ir Europos finansavimas bus du kritiškiausi šio projekto finansavimo elementai“, – teigė E. Rinkevičius.

„Dabar mums visiems reikia suvienyti jėgas, kad įtikintume Europos Komisiją, mūsų Europos draugus ir sąjungininkus, jog 2028–2035 metų laikotarpiui turi būti užtikrintas pakankamas biudžetas. Žinoma, dar turime išspręsti kai kurias projekto detales, kurias, kaip žinote, šiuo metu aptariame Latvijoje“, – teigė jis.

Estijos prezidentas Alaras Karisas pabrėžė, kad pagrindinė „Rail Baltica“ problema – galimas vėlavimas ir pabrangimas.

„Mes turime rasti piniginių išteklių iš mūsų nacionalinių biudžetų, taip pat europinių resursų. Tačiau europiniai pinigai neateis anksčiau nei 2028 metais, todėl tai mums reikės padaryti iš savų resursų“, – Klaipėdoje teigė A. Karisas.

„Rail Baltica“ yra ypatingos reikšmės Baltijos šalių konkurencingumui ir sujungiamumui, taip pat regiono saugumui ir atgrasymui. Todėl bendromis pastangomis sieksime didesnio „Rail Baltica“ ir kitų su kariniu mobilumu susijusių projektų finansavimo, pasitelkiant tolesnį ES dalinį finansavimą kitoje 2028–2034 metų daugiametėje finansinėje perspektyvoje“, – teigiama Baltijos šalių vadovų bendrame pareiškime.

„Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto Lietuvos valdžios atstovai yra sakę, kad pagrindinė jo problema ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. Šiemet „Rail Baltica“ darbams Lietuvoje užtikrintas beveik 1,5 mlrd. eurų finansavimas.

Baltijos šalių auditoriai birželį paviešintoje bendroje ataskaitoje teigė, kad norint įgyvendinti planuojamus darbus trijose  šalyse gali prireikti papildomų 10–19 mlrd. eurų, o vien Lietuvoje – 8,7 mlrd. eurų.

Visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.