„Galimybių būtinai reikia ieškoti, nes iš to, kas planuojama, netenka tikėtis, kad galėsime skirti realiai daugiau lėšų kelių plėtrai ir modernizavimui“, – žurnalistams Kelmėje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Pasak jo, dėl infliacijos finansavimas keliams 2024 metais realiai bus mažesnis nei šiemet.

„Tai visuotinė problema šiandien ir turime suvokti jos mastą, tai nėra kad nuvažiuoji į vieną ar kitą savivaldybę ir skundžiamasi tragiška kelių būkle. Šiandien beveik visos savivaldybės skundžiasi tragiška kelių būkle ir svarbiausia, kad infliacijai esant tokio lygio, natūralu, tie kuklūs nominaliniai pakeitimai ar lėšų padidėjimai, jie nepadengia infliacijos ir tai reiškia tik viena – kad kitais metais turėsime realiai dar mažiau lėšų šitam nepaprastai svarbiam tikslui“, – teigė prezidentas.

Pasak jo, keliai yra svarbūs ne tik patys savaime, bet ir įgyvendinant švietimo ir sveikatos apsaugos reformą.

„Juose daug kas „pakabinta“ ant pavežėjimo paslaugos. Ir jei ji negali būti normaliai suteikta dėl to, kad technika byra važiuodama duobėtais keliais, natūralu, kad šitoje sistemoje atsiranda silpnoji grandis ir šiuo metu tai silpnoji dalis“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat teigė biudžete pasigendantis daugiau lėšų vaikams ir šeimoms, todėl Seimui teiks pasiūlymą dėl papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimo šeimoms.

Vyriausybės pateiktame 2024-ųjų biudžeto projekte keliams numatyta 715,3 mln. eurų, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai, o dar 130,5 mln. eurų – iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.

Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę neatmetė, kad dėl kelių finansavimo gali kilti nemažai diskusijų.