„Prieš dvejus metus kartu su Europos Sąjungos lyderiais po ilgų diskusijų sutarėme dėl istorinio dydžio ES finansinės paramos ir atsigavimo fondo Lietuvai ir visai Bendrijai. Ši parama turi pasiekti visus Lietuvos gyventojus, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena – mieste, gyvenvietėje ar mažame kaimelyje“, – pranešime teigė prezidentas.

„Ekonominės politikos srityje laikau tai (pataisas – BNS) svarbiausiu pastarųjų metų teisėkūros pokyčiu, nes kritiškai svarbu užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas ir galimybes visiems šalies gyventojams“, – sakė G. Nausėda.

Pasak pranešimo, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisa atveria virš 700 mln. eurų investicijų potencialą savivaldybėse, ir tai priartins šių investicijų galimybes arčiau ES vidurkio.

Seimas penktadienį leido nuo 2023 metų savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams. Už pataisas balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, 2021–2027 metais savivalda turės prisidėti prie ES finansuojamų projektų apie 377 mln. eurų – tokią sumą ji galės pasiskolinti.

Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisą prezidentas inicijavo 2021 metų gruodį.