G. Nausėda: derybose dėl ES biudžeto Lietuva turi sąjungininkų

„Lietuva turi sąjungininkų, ir jų yra tikrai daug. Ko gero, daugiau negu kitoje stalo pusėje yra šalių, kurios yra vadinamos grynosiomis mokėtojomis ir kurios nėra šiandien pasirengusios tiems didesniems procentams, net ir tam, kurį pasiūlė Europos Komisija (EK) – 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Šiandien ir (Suomijos pasiūlytas – ELTA) 1,07 proc. nuo BNP kai kuriems mokėtojams atrodo pakankamai ambicingas dydis, kuriam jos dar nėra visiškai pasirengusios“, – pridūrė prezidentas.

Paklaustas, kokie yra šansai pasiekti susitarimą šiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime, jis sakė nenorįs to vertinti.

„Tikrai žinau, kad bus labai intensyvus darbas dvišaliu formatu, bet, be abejo, bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo stalo, nes yra dalykai, kurie praktiškai vienodai liečia visus“, – sakė prezidentas.

Su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen anksčiau ketvirtadienį jis sakė aptaręs probleminius biudžeto punktus.

G. Nausėda dalyvauja derybose dėl ES biudžeto

„Tai yra pirmiausia Sanglaudos fondų atitinkamas finansavimas. Taip, ledus pralaužėme, pirmas darbas padarytas ir šiek tiek lėšos persiskirstytos mūsų naudai, bet to nepakanka. Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos arba, kitaip pasakius, gyventojų skaičiaus mažėjimo argumentą, bet (...) 71 ar 72 eurai žmogui per metus tai nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“, – sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad, nors žemdirbių reikalavimai dėl didesnių tiesioginių išmokų yra pagrįsti, jie, pasak G. Nausėdos, atsimuša į lubas, formuojamas nepakankamai didelio biudžeto.

„Kitas dalykas – tiesioginės išmokos žemdirbiams. Buvau susitikęs su mūsų žemdirbių organizacijomis, kurios čia mitinguoja, manau, kad reikalavimai sulyginti (...) tiesiogines išmokas prie ES lygio yra visiškai logiški. Kaip matote, mūsų argumentai, kad ir kokie logiški ir pagrįsti būtų, atsimuša į vadinamąsias lubas, kurias suformuoja nepakankamai didelis biudžeto pyragas, kuris yra formuojamas“, – tikino prezidentas.

G. Nausėda ketvirtadienį Briuselyje dalyvauja EVT darbo sesijoje, kurioje bus aptarta 2021-2027 metų daugiametė finansinė programa.

Prezidentūra pranešė, kad Lietuva laikysis nuoseklios pozicijos ir pasisakys už didesnį finansavimą sanglaudos politikai bei žemės ūkiui. Taip pat pažymės būtinybę laikytis 2013 metų Europos vadovų sutarimo dėl tiesioginių išmokų lygio visoms valstybėms narėms taikymo jau 2021 metų ir tiesioginių išmokų ūkininkams suvienodinimo su ES vidurkiu svarbą.

Šiame straipsnyje:

Gitanas Nausėda

ES biudžetas

Ursula von der Leyen

derybos