G. Nausėdos teigimu, Lietuvos prekyba su Rusija vyksta daug intensyviau, nei būtų galima tikėtis pagal esamas geopolitines aplinkybes. Praėjusiais metais Lietuvos eksportas į Rusiją išaugo beveik 30 proc. - labiau nei su bet kuria kita valstybe.

„Tebegalioja sankcijų mechanizmas tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Tam tikros Europos Sąjungos, taigi ir Lietuvos, prekės negali būti įvežamos į Rusiją. Tai daugiausia liečia maisto produktus. Tačiau kita, ir labai didelė, Lietuvos eksporto į Rusiją dalis nėra niekaip apribota ir yra vežama visu greičiu ir didelėmis apimtimis“, - Eltai komentavo ekonomistas.

Pasak jo, po pokyčių neatnešusių prezidento rinkimų prekyboje tarp šalių išliks stabili padėtis.

„Tos eksporto įmonės, kurios turi pakankamai didelį įdirbį, gerus kontaktus su Rusijos rinka, stengsis išnaudoti šias aplinkybes ir vežti tiek, kiek maksimaliai yra įmanoma“, - teigė G. Nausėda.

Po rinkimų „status quo“ veikiausiai išliks ir dėl politinių etapų natūralios eigos, mano ekonomistas.

„Priešprieša daugiausiai būna eskaluojama prieš rinkimus, kai norima parodyti, kad yra kažkoks oponentas, su kuriuo reikia kovoti. Kai rinkimai baigiasi - o jie baigėsi taip, kaip visi ir prognozavo, - viskas turi grįžti į savo vėžes, reikia grįžti prie kasdienių darbų“, - sakė G. Nausėda.

Pasak ekonomisto, vienas pagrindinių iššūkių Rusijai - ne tarptautinė prekyba, o reformų politika ir ekonomikos skatinimo programa.

ELTA primena, kad po sekmadienį vykusių Rusijos prezidento rinkimų apdorojus 90 proc. apylinkių rinkimų komisijų baigiamųjų protokolų, pirmauja dabartinis šalies vadovas Vladimiras Putinas, surinkęs 76,65 proc. balsų.