„Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių vakarų principams ir sąlygoms. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį“, – penktadienį Kaune kalbėjo prezidentas.

Jis teigė, kad socialinė atskirtis susiklostė dėl to, jog šie procesai buvo palikti savieigai.

Laukinių vakarų ekonomika – nebepriimtina

„Atėję iš vieno kraštutinumo – neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą: pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai dauguma panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos“, – teigė G. Nausėda.

Jis vėliau kalbėdamas su žurnalistais sakė, kad galbūt toks požiūris buvo tinkamas pirmaisiais nepriklausomybės metais, siekiant išjudinti ekonomiką iš mirties taško, bet pabrėžė, kad jis nebėra priimtinas.

Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos.

„Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas: giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjome link BVP vienam gyventojui vidurkio, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje“, – kalbėjo prezidentas.

„Tokį neatitikimą galime paaiškinti tik vienu būdu: ekonominės ir socialinės politikos nesėkmės. Neturėjome kompaso, kam naudoti tą ekonomikos pažangą ir šiandien turime tokią prastoką situaciją“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Vytauto Didžiojo universitete Kaune penktadienį vykstančioje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ prezidentas pristatė gerovės valstybės gaires.

„Gerovės valstybė yra vientisas darinys, apimantis šalies teritoriją. Jeigu mes įsivaizduojame, kad gerovės valstybė yra daug gerovės valstybėlių, kurioje kiekvienas jaučiasi sukūręs asmeninę gerovę ir jam nesvarbu, kas darosi už jo aukštos tvoros, tai ne gerovės valstybė“, – žurnalistams komentavo prezidentas.

„Už lango jau seniai nebelaksto kaubojai ir Laukinių vakarų įvaizdis neturėtų būti matomas Lietuvoje“, – teigė jis.

Svarbu naikinti „gyvulių ūkį“

Jis teigė, kad būtina didinti lėšų perskirstymą per biudžetą bei mažinti socialinę atskirtį.

Pasak prezidento, labai svarbu sutvarkyti mokestinę sistemą, kad ji būtų „žmonių bendruomenės sistema, o ne gyvulių ūkis“.

„Esame žmonės, juk nesame gyvuliai. Vadinasi, turime atsisakyti tų lengvatų, kurios yra nepateisinamos, kurios įvairiais laikotarpiais buvo įgyvendintos tik todėl, kad stiprieji sugebėjo prieiti prie įstatymų leidybos ir sau tas lengvatas įsigyvendino“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Dabar be galo sunku jas išrauti. Pats matau, kaip sunku jas išrauti ir kiek reikia padėti pastangų, kad bent vieną iš jų pajudinti“, – pridūrė jis.

Prezidentas sakė kalbantis apie visas lengvatas, kurios buvo Prezidentūros iškeltos kaip naikintinos teikiant siūlymus šių metų biudžetui.

Svarstant šių metų biudžetą, G. Nausėda lėšų pensijoms didinti siūlė rasti atsisakant arba mažinant kai kurias mokesčių lengvatas, įskaitant akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui.

Penktadienį Kaune jis teigė, kad tai nebūtų ūkininkams taip skausminga, jei pavyktų pasiekti didesnių tiesioginių Europos Sąjungos išmokų Lietuvos žemdirbiams.

„Aš esu už jų reikalavimus. Aš noriu, kad tos tiesioginės išmokos pasiektų kaip galima greičiau tą 100 proc. ES vidurkio. Tada man žemdirbiai sako: tada mes, prezidente, žiūrėsime ir į jūsų iniciatyvas lengvatų mažinimo klausimais visiškai kitomis akimis“, – sakė G. Nausėda.

Jis taip pat priminė, kad šiuo metu galioja skirtingi Gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir išreiškė viltį, kad sutarimą dėl jo siekiamų pokyčių įgyvendinimo pavyks pasiekti su Vyriausybe, pradėsiančia dirbti po šių metų Seimo rinkimų.

Akcentavo susitarimo svarbą

Konferencijoje kalbėjęs prezidentas akcentavo, kad plėtojant ekonomiką svarbu nepamiršti aplinkosaugos problemų, o kalbant apie švietimą svarbu ugdyti sąmoningumą ir toleranciją. Jis taip pat teigė, kad gerovė nėra atsiejama nuo geros savijautos.

Pasak jo, norint sukurti gerovės valstybę būtina ilgai ir nuosekliai dirbti bei sugebėti susitarti.

„Turėsime išmokti susitarti, o susitarus – laikytis duoto žodžio“, – pabrėžė G. Nausėda.

Konferencijoje susirinkę mokslininkai ir švietimo, ekonomikos, sociologijos, politikos ekspertai diskutuoja apie gerovės valstybės idėją ir jos įgyvendinimą.

Renginyje pranešėjai kalba apie įvairius gerovės aspektus – ne tik politinius ar ekonominius, tačiau ir psichologinius, švietimo klausimus, regionų problematiką.