Todėl, tikina jis, G. Nausėda ruošiasi aktyviai įsijungti į biudžeto formavimą dar iki jį pateikiant Seimui svarstyti.

„(G. Nausėda - ELTA) sieks, kad gerovės valstybės elementas biudžete būtų gana aiškus ir papildomai išreikštas. Po to kai diskusija persikels į Seimą, prezidentas taip pat bus aktyvus ir dirbs su Seimu, su komitetais, jei reikės siūlys papildomas priemones", –„Žinių radijui“ sakė S. Krėpšta.

Pasak jo, valstybės biudžetas yra vienas iš įrankių, galinčių padėti sprendžiant šiuo metu valstybei aktualiausias ir su prezidentui imponuojančiu gerovės valstybės modeliu prasilenkiančias problemas.

Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas.

„Biudžetas yra vienas, be abejo ne vienintelis, iš instrumentų, kuris galėtų šias problemas šiek tiek pajudinti iš mirties taško. Šių metų biudžeto priėmimo cikle prezidentas reikalaus, kad būtų imtasi tam tikrų žingsnių“, – kalbėjo Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas S. Krėpšta.

G. Nausėdos patarėjas kartu pabrėžė, kad atsakomybės prezidentas aktyviai reikalaus ne tik iš sveikatos apsaugos, švietimo ar socialinės apsaugos ir darbo ministrų. S. Krėpštos teigimu, Prezidentūra gerovės valstybę supranta kur kas plačiau nei apima minėtų ministerijų prerogatyvos.

„Mes gerovės valstybę suprantame gana plačiai ir kiti ministrai, galbūt vidaus reikalų ministerija – iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti tiesiogiai nesusijusi su gerovės valstybe, bet ji dengia daug sričių, viešąją tvarka, asmenų saugumą – tai taip pat prisideda prie gerovės valstybės. Mes norime žiūrėti į gerovės valstybę plačiai ir siekti, kad kuo daugiau ministerijų prisidėtų skirstydami savo lėšas, nebūtinai papildomas lėšas, bet perskirstydami savo turimą biudžetą būtent koncentruojantis į problemų sprendimą ir gerovės didinimą kiekvienam gyventojui“, – sakė S. Krėpšta.

Galiausiai S. Krėpšta pabrėžė, kad nepaisant Konstitucijoje apibrėžtų prezidento galių užsienio politikoje, Lietuvos šalies vadovas turi nemažai galimybių veikti ir šalies viduje, todėl iš Vyriausybės pažangos darbuose bus reikalaujama nuolatos.

„Prezidentas tikrai reikalaus ir iš ministrų, ir iš Vyriausybės skaidriai parodyti progresą, iš pradžių įsipareigojant ir sudėliojant tikslus ateičiai, o vėliau, be abejo, sekant kaip sekasi vykdyti tuos tikslus“, – teigė G. Nausėdos patarėjas.