Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Lietuvos vartotojai neliktų be elektros, nors pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni.

„Elektros atveju iš tikrųjų gali būti priverstinis mūsų atsijungimas nuo BRELL žiedo, jeigu pati Rusija nuspręstų naudoti šitą priemonę mūsų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų kardinalių sprendimų. Tikrai iškiltų tam tikro pobūdžio iššūkių. Bet tie iššūkiai būtų pirmiausia susiję su tuo, kad mums reikėtų staigiai įjungti savo papildomus generavimo pajėgumus, kuriuos Elektrėnuose turime“, – naujienų portalui delfi.lt sakė Lietuvos prezidentas. 

Po Rusijos pradėto karo Ukrainoje tarptautinė bendruomenė jai taiko itin griežtas ekonomines sankcijas, o Rusija grasina atsakomaisiais veiksmais. Anot G. Nausėdos, jei Lietuva būtų atjungta nuo BRELL, šaliai reikėtų naudoti papildomus elektros gamybos pajėgumus.

Lietuva turi elektros jūrinį kabelį su Švedija, tačiau pastarasis, pasak prezidento, yra ribojo pajėgumo.

„Tad kurį laiką gali tekti gyventi ekonominiu režimu. Tai būtų problema, bet nebūtų taip, kad prie spingsulės gyventume (...) Tiesiog pajėgumai mūsų kurį laiką būtų mažesni. Bet tai yra prioritetų klausimas – ar gyventojams, ar verslui“, – kalbėjo G. Nausėda.

Baltijos šalys sinchronizuoti elektros tinklus su žemynine Europa ir atsijungti nuo posovietinio BRELL žiedo ketina iki 2025 metų pabaigos.