G. Nausėda penktadienį pasirašė tai numatantį dekretą.

Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos numato, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis nei numatyta iki šiol, kartu gerokai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Teigiama, kad nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spalio pradžioje teigė, kad dėl įstatymuose įtvirtinto indeksavimo vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu pasiektų 395 eurus. Jau dėl to pensijos kitąmet didės sparčiau nei darbo užmokestis, kuriam Finansų ministerija prognozuoja 7,4 proc. augimą.

G. Nausėda spartesniam pensijų didinimui būtinas lėšas siūlo gauti didinant su ne darbo pajamomis susijusius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus ir mažinant akcizų lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.

Seimui siūloma prie standartinio 20 proc. GPM tarifo priartinti tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio ir dividendų, taip pat aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.

Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Prezidentūros teigimu, šie mokestiniai pasiūlymai buvo parengti įvertinus Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos Sąjungos šalių atitinkamų mokesčių tarifų ir mokestinių pajamų vidurkius, taip pat Lietuvos bei užsienio ekspertų tyrimus viešųjų finansų srityje.

G. Nausėdos siūlymai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, numatant viso paketo įsigaliojimą nuo 2020 metų pradžios.