Pasak jo, norint įgyvendinti įsipareigojimus šalies apsaugai stiprinti, valstybė turėtų skolintis papildomai.

„Dabartinis kitų metų biudžeto projektas bus peržiūrimas ir bus siekiama padidinti gynybai skiriamą biudžeto dalį iki 3,5 proc.“, – pirmadienį TV3 televizijos specialioje diskusijų laidoje sakė G. Paluckas.

„Trumpuoju laikotarpiu gynybos finansavimo poreikį teks tenkinti didinant valstybės skolą. Darant mokestinius pakeitimus, jie turės efektą, po truputį, metai po metų, pildys gynybos fondą. Tačiau poreikis (krašto apsaugai – BNS), akivaizdu, trumpėjant terminui, yra didesnis“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3 proc. BVP.

Tuo metu valstybės skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak kandidato į premjerus, taip pat turėtų būti parengtas krašto apsaugos finansavimo planas – pirmiausia siekiant paankstinti kariuomenės divizijos steigimą.

„Žiūrint į gynybą rimtai, reikės parengti visą finansavimo planą, principu kada pinigų reikia, kuriais metais. Išdėlioti ir matyti“, – teigė G. Paluckas.

Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad kad Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje.

Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036–2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.

Šalies vadovas taip pat yra minėjęs, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10–14 mlrd. eurų papildomų lėšų, lyginant su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.

Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5 iki 5,5 proc. BVP.

Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60 proc. ekonomikos dydžio.