- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje vyraujantis skolinimasis būstui už kintamas palūkanas reikalauja išskirtinio dėmesio ir valstybės institucijų sprendimų, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Jo teigimu, kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
„Šita situacija, kuri susiklostė, sakyčiau, kad yra išskirtinė. Ji reikalauja išskirtinio dėmesio, išsamios analizės ir adekvačios reakcijos ne tik Lietuvos banko pusėje (...) Tai reikalauja tam tikrų sprendimų iš įvairių institucijų“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
Anot jo, kintamos palūkanų normos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių.
„Išskirtinis pelnas, kurį dabar paskelbė didieji žaidėjai (...), gimė ir iš natūralios veiklos – išaugo paskolų portfelis, padidinti įkainiai ir, be jokios abejonės, tai turėjo įtakos pelningumui. Bet reikšminga šito pelno augimo priežastis buvo ne išskirtinės bankų pastangos pagerinti paslaugų prieinamumą ar kokybę, bet labiau išskirtiniai veiksniai, kaip Rusijos karas (Ukrainoje – BNS), infliacija ir palūkanų normų didinimas“, – teigė G. Šimkus.
Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai.
„Dėl mūsų sistemos ypatumų – mes turime aukštą likvidumą, kintamas palūkanų normas – tai labai greitai atsispindi bankų pajamose. Deja, indėlių pusėje mes tokio adekvataus pokyčio nematome“, – pridūrė jis.
G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.
„Manau, kad Lietuvoje realiai paimti fiksuotą palūkanų normą galimybių yra nedaug arba tai bus tikrai brangus instrumentas“, – teigė G. Šimkus.
„Fiksuotų ir kintamų palūkanų normų klausimas Lietuvoje nėra naujas. Juo buvo dirbama ir prieš berods penketą metų. (...) Deja, tie lūkesčiai neišsipildė ir viena to priežasčių būtent buvo žemos palūkanų normos“, – teigė LB vadovas.
Pasak jo, LB atlikta šios situacijos analizė, vertinimas bei siūlomos priemonės pirmadienį bus aptarta su finansų ministre Gintare Skaiste.
„Iš esmės situaciją mes išanalizavome, ją pristatysiu ir aptarsiu su finansų ministre pirmadienį“, – pridūrė jis.
Finansų ministrė G. Skaistė ketvirtadienį pareiškė, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58 proc. žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.
LB valdybos pirmininkas neigiamai įvertino kai kurių komercinių bankų planus didinti paslaugų kainas ir teigė iš jų besitikintis daugiau solidarumo.
„Manau, kad atsižvelgiant į šitą situaciją, formuojant kainodarą, būtent šitos išskirtinės aplinkybės ir laikotarpio ypatumas suteikia pagrindo tikėtis solidarumo. Valstybės pagalba, parama fiskalinėmis priemonėmis, kurios išsaugojo darbo vietas, išsaugojo verslus, lygiai taip pat stipriai padeda ir bankams“, – teigė G. Šimkus.
„Aukšta infliacija, augančios palūkanų įmokos, augančios įmokos bankams už paslaugas, didžiulis pelno padidėjimas ir dar branginami įkainiai. (...) Manau, kad būtent čia ir turėtų pasireikšti solidarumas“, – pridūrė jis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...