„Jei prisimintume pirmuosius sprendimus, didinimas buvo 75 baziniai punktai. Buvo akivaizdu, kokie bus sprendimai – ne akivaizdu, kokio dydžio, bet akivaizdi kryptis. Kai ateini prie piko, prie galutinės stotelės, tiek ir didesnis atsargumas yra, turi daugiau sprendimo alternatyvų. Dabar yra klausimas, ar reikia padidinti, o galbūt reikia padaryti pauzę ir pažiūrėti, kaip ekonomika vystysis“, – žurnalistams penktadienį sakė LB valdybos pirmininkas G. Šimkus.

Anot jo, ECB sprendimą lems ekonominė aplinka, naujausi duomenys – infliacija, makroekonominės prognozės,  ekonomikos augimo įvertis.

Jis pabrėžė, kad apie palūkanų normų sumažinimą kol kas negalvojama.

„Apie sumažinimą kalbos nėra, nes infliacijos spaudimas didelis, bet alternatyva tarp padidinimo ir sustojimo arba pauzės yra labai subalansuota“, – sakė G. Šimkus.

Tačiau centrinio banko vadovas pabrėžė, kad jei ECB nepakels palūkanų normų rugsėjį, tai nereikštų, kad jos nebūtų didinamos ateityje.

„Įvyko susifokusavimas į rugsėjo mėnesį kaip lemiamą, kada bus pikas, arba kad po to nebebus piko. Aš žiūriu į ateitį atvirai, galbūt nebus keliama todėl, kad įsitikintume, ar esame pike, ar nesame, ir galbūt spalį gali reikėti toliau pakelti“, – sakė G. Šimkus.

„Pinigų politika turi būti formuojama, kiek to reikalauja situacija, kuri yra tuo metu. Ko neturime manyti, kad palūkanų norma privalo būti viename ar kitame lygyje amžinai. Toks buvo laikotarpis, kai buvome neigiamoje teritorijoje dešimtmetį ir sumažinimas kažkada ateityje bus natūralus veiksmas ekonomikai grįžtant į normalaus augimo kelią ir infliaciją suvaldžius iki 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – komentavo LB vadovas.

G. Šimkus sakė, kad greito palūkanų normų mažinimo tikėtis nereikėtų: „Šiais metais vienareikšmiškai ne, mano akimis. Net ir kitų metų pirmasis pusmetis neatrodo labai tikėtinas scenarijus“.

Siekdamas pažaboti infliacijos kopimą aukštyn ECB bazines palūkanas ketvirtadienį kilstelėjo dar 25 baziniais punktais – nuo pernai liepos jos padidintos iš viso 4,25 punkto.

Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė žemiausią lygį nuo 2022-ųjų sausio – 5,5 proc., tačiau liko toli nuo ECB nustatyto 2 proc. tikslo. Kita vertus, ekonomikos perspektyvos euro zonoje tebėra niūrios, o naujausi duomenys rodo, kad tiek namų ūkių, tiek ir verslo skolinimosi poreikis gerokai atvėso.