„Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas. Tiesa, leidžiant obligacijas, skolinimosi kaina fiksuojama per visą laikotarpį, todėl palūkanų augimas pasijustų tik po kurio laiko“, – pranešime teigė G. Šimkus.

„Taip pat svarbu paminėti, kad tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus įsiskolinimas Lietuvoje yra vienas mažiausių euro zonoje, todėl ir palūkanų didėjimas mus paliestų ne taip stipriai“, – pridūrė jis.

Pasak LB vadovo, kai kuriems paskolų turėtojams palūkanų didėjimas galėtų būti skausmingas, tačiau tai iš esmės nepakeistų vartojimo dinamikos.

„Šiuo metu vidutinė negrąžinta gyventojo paskola Lietuvoje yra apie 50 tūkst. eurų. Per mėnesį bankui jis sumoka apie 230 eurų, todėl jei, kaip prognozuoja rinkos, palūkanos paaugtų 1 proc. tai papildomai įmoka bankui padidėtų 24 eurais“, – žurnalistams pirmadienį komentuodamas ECB sprendimus sakė G. Šimkus.

„Tai tikrai nėra ta suma, kuri iš esmės keistų vartojimo dinamiką“, – pridūrė jis.  

G. Šimkaus teigimu, trumpalaikes sąnaudas atsvertų teigiamas ekonomiką stabilizuojantis poveikis vidutiniu laikotarpiu. Anot jo, palūkanų didinimas padėtų suvaldyti įsibėgėjančią infliaciją ir užtikrintų, kad infliacijos lūkesčiai neatitrūktų nuo ECB siekiamo lygio.

„Tai atitinkamai leistų užtikrinti kainų stabilumą, tvarų ekonomikos augimą bei palankią investicinę aplinką. Be to, ilguoju laikotarpiu didesnės palūkanų normos mažintų pastaraisiais metais susikaupusius disbalansus Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, todėl turėtų teigiamą poveikį šalies finansinio stabilumo būklei“, – sakė G. Šimkus.

Šalies centrinio banko vadovo teigimu, ECB pranešimas apie planuojamas liepos pabaigoje 0,25 proc. punkto didinti bazines palūkanų normas yra „geras sprendimas“.

„Staigus palūkanų normų didinimas galėtų turėti nepageidaujamų reiškinių rinkoms. Dabartinis ECB sprendimas yra tarp kūjo ir priekalo: visų pirma reikia kovoti su vis plačiau įsigalinčia infliacija, kitą vertus, turi būti atsargus, kad nepakenktum ekonomikos augimui“, – sakė G. Šimkus.   

ECB valdančioji taryba numatė, kad grynieji turto pirkimai bus baigti liepos 1 dieną, o liepos 20-21 dienomis pinigų politikos posėdyje ketinama padidinti bazines palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas numatomas ir rugsėjį.

Jei infliacijos vidutinio laikotarpio prognozės nesikeis arba pablogės, rugsėjį palūkanų normos gali būti didinamos ir 0,5 proc. punkto. Palūkanų normų didinimas, manoma, bus nuoseklus dar kurį laiką ir po rugsėjo.

Iki metų pabaigos finansų rinkose įkainota, kad palūkanų norma galėtų siekti apie 1 proc., o iki 2023 metų pabaigos priartėti ir prie 2 proc. G. Šimkus pabrėžia, kad tai yra rinkų lūkesčiai, o ECB sprendimus priims atsižvelgdama į tuo metu esančią ekonomikos būklę ir infliacijos perspektyvas.