„Susiduriame su krize, su kokia nesame susidūrę. Tai nėra įprasta ekonomikos krizė, tai epidemiologinio atsako sukelta krizė, todėl jeigu mes imamės epidemiologinių priemonių ir tokiu būdu apribojame verslo sąlygas, neturime eskaluoti problemos į ekonomikos sektorių. Todėl ta parama, kurią valstybės universaliai per visą pasaulį teikia, yra labai svarbi“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė G. Šimkus, atsakydamas į konservatorių frakcijos nario Mato Maldeikio klausimą.

„Lietuvos skolos lygis yra išaugęs ir pasiekęs tam tikrus mums neįprastus kaip šaliai lygius, bet tai yra kur kas mažiau nei vadinamasis Mastrichto kriterijus (60 proc. nuo BVP – ELTA). Tai kur kas mažesni lygiai nei kitose euro zonos valstybėse. Nereikia, manau, gąsdintis šiuo lygiu, nes suprantame, kodėl jis atsirado, kodėl jis reikalingas. Jis reikalingas padėti išgyventi ekonomikai“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, svarbu, kad lėšos iš Europos Sąjungos Atsigavimo fondo (Recovery and Resilience Facility, RRF) būtų nukreiptos investicijoms, kurtų potencialą šalies ekonomikos augimui.

„Manau, labai svarbu, kad mes šitą situaciją išnaudotume maksimaliai kiek įmanoma – RRF fondo lėšas ir ES lėšas, kurios investuojamos, kuria potencialą šalies ekonomikos augimui – kad būtų maksimaliai išnaudoti tie dalykai, nes per tai sukursime sąlygas, kaip skolą sumažinti“, – teigė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, svarbu turėti ir planą bei numatyti tarpinius ir galutinius tikslus skolos sumažinimo darbuose.

Valstybės kontrolė kovo 18 dieną skelbė, kad per praėjusių metų antrą–trečią ketvirčius valstybės skola padidėjo 6,2 mlrd. eurų.

„Tokio skolos dydžio nesame turėję. Europos Audito Rūmai atkreipia dėmesį į valstybių skolas ir nurodo, kad yra glaudus ryšys tarp valstybės skolos lygio ir fiskalinio pajėgumo reaguoti į kitas krizes ir finansuoti ilgalaikį augimą“, – anksčiau pranešime teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Abejoja valstybinio komercinio banko idėja

Kandidatas į Lietuvos banko (LB) vadovus Gediminas Šimkus abejoja idėja kurti valstybinį komercinį banką. Jis sako, kad daugiau potencialo Lietuvoje turi kredito unijos.

„Ar tikrai valstybinio banko kelias būtų pats geriausias siekiant paskatinti koncentracijos mažėjimą ir finansinių paslaugų konkurencingumo didėjimą šioje rinkoje“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė G. Šimkus, paprašytas įvertinti siūlymus Lietuvoje steigti komercinį valstybinį banką.

Pasak jo, reikia kalbėti ne tik apie naujų rinkos žaidėjų atėjimą, bet ir apie jau esančių išauginimą.

„Potencialą turi kooperatinės bankininkystės sektorius, konkrečiai Centrinė kredito unija ir kredito unijų sektorius. Reikia jų veiklą konsoliduoti, stiprinti, vidaus valdymo klausimus spręsti. Kapitalo valdymo, kapitalo pritraukimo klausimai yra kertiniai šiam sektoriui išaugti“, – kalbėjo G. Šimkus.

Pasak jo, Lietuvoje veikia virš 60 kredito unijų.

G. Šimkaus teigimu, antros pakopos pensijų sistemos peržiūrai laikas šiuo metu dar yra per ankstyvas.

„Diskusijos apie antrą pakopą šitam etape yra gerokai per ankstyvos, turime pamatyti, kaip gyvensime ateityje. Pandeminė situacija piešia paveikslą papildomai – esame didžiuliame neapibrėžtume, turėsime pamatyti, su kokia ekonomika išėjome iš šitos situacijos, kaip pasikeitė žmonių elgesys, gyvenimas“, – kalbėjo kandidatas į LB vadovus.