„Mes, kaip Lietuvos bankas, palaikome poreikį plėsti nekilnojamo turto mokesčio bazę ir suprantame poreikį sustiprinti savivaldybių finansinį savarankiškumą. Nekomercinio NT apmokestinimui pastabas esame pateikę dar praėjusiais metais. (...) Išliekame nuoseklūs savo siūlymuose, matytume, kad teikiama struktūra turi trūkumų“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„NT apmokestinimas, įskaitant ir nekomercinį NT, galėtų būti įgyvendinamas pritaikant dabar galiojančias NT įstatymo nuostatas, be jokios abejonės, sumažinant karteles, reikšmingai sumažinant mokesčio tarifus, bet užtikrinant tai, kad NT mokestis tampa visuotinis, gerokai platesnis, esant poreikiui numatant išimtis, dėl kurių būtų susitarta“, – tvirtino jis.
G. Šimkus pažymėjo, kad diskusijoje dėl NT mokesčio nereikėtų pamesti tikslo bei nekalbėti, jog jo poreikis yra dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų.
„Diskusijoje dėl NT mokesčio labai svarbu nepamesti tikslo, kodėl mes apie jį apskritai kalbame. NT mokestis, nekomercinio NT apmokestinimas, nėra todėl, kad reikėtų RRF lėšų, taip negali būti. Jis reikalingas todėl, (...) kad Lietuvoje turto mokesčių pajamos yra labai žemos, 0,3 proc. nuo BVP, kai ES sudaro virš 1 proc.“, – sakė LB valdybos pirmininkas.
NT mokestis, nekomercinio NT apmokestinimas, nėra todėl, kad reikėtų RRF lėšų, taip negali būti. Jis reikalingas todėl, (...) kad Lietuvoje turto mokesčių pajamos yra labai žemos, 0,3 proc. nuo BVP, kai ES sudaro virš 1 proc.
„Ko aš pasigendu, kai teikiami įvairūs siūlymai, tai kaip jie atliepia siekius ir koks yra rezultatas, finansinis tame tarpe, iš visų šių siūlymų“, – tikino jis.
Galiausiai jis aiškino, kad skirtingų tarifų taikymas 60-yje Lietuvoje savivaldybių yra pernelyg smulkmeniškas modelis.
„Mes, kaip institucija, siūlytume netaisyti to, kas veikia pakankamai gerai, Lietuva yra kompaktiška valstybė (...), todėl 60 savivaldybių, 60 skirtingų verčių, yra labai smulkmeniškas, detalus apmokestinimas ir mūsų akimis, galima būtų buvę dirbti ant esamo NT mokesčio sąrangos, jį verčiant iš prabangos į platesnį visuotinį NT mokestį“, – dėstė G. Šimkus.
ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste trečiadienį įregistravo NT mokesčio įstatymo patikslinimą. Jame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.
Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.
Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.
Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.
Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
Naujausi komentarai