„Infliacijos mažėjimui, kaip ir visur, didžiausios įtakos turėjo energijos kainų mažėjimas. Jei pernai rugsėjį energijos kainos kilo beveik 75 proc., tai vasarį augimas buvo mažesnis nei 25 procentai“, – prognozių pristatyme pirmadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, viena vertus, tai lėmė ir palyginamoji bazė – metinis augimas skaičiuojamas nuo pernai ūgtelėjusių kainų, tačiau, kita vertus, energijos kainos smarkiai krito žemyn.

„Net jei energijos kainų dinamika pozityviai veikia infliaciją, mažina, ją, matome, kad kitas veiksnys – maisto kainos, išlieka svarbus ir tampa pagrindiniu infliacinius procesus lemiančiu veiksniu“, – teigė G. Šimkus.

LB ekonomistai prognozuoja, kad šiemet metinė infliacija dar sieks 9 proc., o 2024 metais sumažės iki 2,7 proc. Gruodį prognozuota, kad infliacija šiemet sieks 9,5 procento.

Pasak G. Šimkaus, grynoji infliacija, kuri neapima svyruojančių energijos ir maisto kainų dedamųjų, priešingai nei euro zonoje, Lietuvoje jau pasiekė savo piką.

„Net jei ir nemažėja taip sparčiai, kaip bendroji infliacija, ji taip pat yra pagavusi lėtėjimo kryptį“, – sakė G. Šimkus.

LB vertinimu, kai kuriais mėnesiais šiemet kartu veikiant ir sezoniškumo veiksniams galima tikėtis defliacijos.