„Tikėtina, kad kitą savaitę, kai pristatysime visuomenei visą paketą, tuomet, kai jau bus įvertintos pastabos, išsakytos koalicijos partnerių, bus paskutinės korekcijos“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Skaistė.

Ji tikino, kad ne visa žiniasklaidoje paviešinta informacija yra tiksli – jos teigimu, reikia vertinti pertvarkos visumą, o ne  atskirus mokesčius.

„Darbiniai failai buvo aptarti su koalicijos partneriais, artimiausiu metu visas paketas bus pristatytas visuomenei, tuomet ir galėsite įvertinti, ar tai, kas buvo pateikta žiniasklaidoje, buvo korektiška, ar ne. Galiu tik pasakyti, kad tikrai ne visiškai tiksliai“, – teigė finansų ministrė.

Anot G. Skaistės, pagal darbo sutartis dirbantiems gyventojams mokesčiai situacijos nepablogins, tačiau ji gali keistis tiems, kurie moka mažesnius mokesčius.  

„Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis, situacija jokiais aspektais nepablogės. Manau, kad bus įvairių aspektų, turbūt teisingumas ir sąžiningas mokestinės naštos paskirstymas yra mūsų prioritetas, tai turbūt tokių žmonių, kurie dabar naudojasi išskirtinėmis aplinkybėmis ir moka galbūt mažesnius mokesčius, taip gali būti, kad situacija pasikeis“, – sakė G. Skaistė.

Žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis, situacija jokiais aspektais nepablogės.

Ministrė sako, kad siūloma naikinti kai kurias lengvatas tam tikruose sektoriuose.

„Esame suskirstę pasiūlymus į tam tikras šešias grupes, viena iš tų grupių yra sektorinių lengvatų mažinimas atsižvelgiant į tai, kad kai kurios sektorinės lengvatos yra išskirtinės ir nešančios santykinai nedaug naudos visuomenei, jos buvo aptartos darbo grupėje, kurios bus pasiūlytos naikinti įvertinus visas aplinkybes“, – sakė G. Skaistė.

Į klausimą, ar dirbantys individualiai gyventojai ateityje mokės daugiau, G. Skaistė atsakė, kad itin dideles pajamas gaunančių žmonių mokami mokesčiai neturėtų smarkiai skirtis nuo tų, kurie dirba pagal darbo sutartis.

„Kad apmokestinimas taptų panašesnis į darbo santykių apmokestinimą, nes manome, kad tokio skirtumo ypač aukštas pajamas gaunančių asmenų srityje neturėtų būti“, – kalbėjo G. Skaistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau siūlė svarstyti progresyvesnį didesnes pajamas gaunančių advokatų, antstolių, notarų individualios veiklos apmokestinimą. Apie galimus jų mokesčių pokyčius neoficialiai užsimena ir kai kurie politikai.

G. Skaistė nekomentavo trečiadienį BNS paskelbtos informacijos apie papildomą gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tačiau teigė, kad tokią informaciją nutekinę Seimo nariai turi prisiimti atsakomybę.

„Manau, kad tie žmonės, kurie nutekina informaciją, kuri yra netiksli, turėtų prisiimti atsakomybę už savo tekinamus skaičius“, – sakė G. Skaistė.

Informaciją apie siūlomus mokesčių pakeitimus BNS trečiadienio vakarą patvirtino keli Laisvės frakcijos nariai – po to, kai  ministrė juos pristatė frakcijai.

Jų teigimu, siūloma įvesti dar vieną, 25 proc. GPM tarifą su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Toks tarifas būtų taikomas, jeigu metinės gyventojo pajamos siektų nuo 60 iki 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mažesnėms pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, o didesnėms – 32 proc. tarifas – tokie GPM tarifai galioja dabar. 

„Manau, kad visuomenė bus supažindinta su visu paketu, kadangi aptariamas ne vien šis mokestis, mokesčių sistemos pakeitimo pakete daugelis aspektų ir man atrodo, kad pateikti visą paketą vienu bendru pristatymu, kai matomi ir pliusai, ir minusai ir visi aspektai, yra korektiškiau negu traukyti atskirus įstatymus, kurie yra aktualesni vienai visuomenės grupei“, – ketvirtadienį kalbėjo G. Skaistė.

Anot kai kurių Laisvės frakcijos narių, ministrė taip pat siūlo įpareigoti verslo liudijimų turėtojus įregistruoti individualią veiklą, jeigu jų metinės pajamos viršytų 24 tūkst. eurų.

Pasak jų, viena Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa taip pat siūloma nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus bei gyvybės draudimo įmokų.