„Norint atstatyti sunaikintą Ukrainos infrastruktūrą, reikės didžiulių finansinių injekcijų, o šalys donorės turės rasti novatoriškų sprendimų šioms investicijoms finansuoti. Turėdami omenyje sudėtingą situaciją, papildomai skirsime 2 mln. eurų iš karo zonų Ukrainoje į šalies vakarus pasitraukusiems piliečiams paremti“, – sakė Lenkijoje aukšto lygio konferencijoje dalyvaujanti ministrė.

Kaip pranešė Finansų ministerija, ketvirtadienį Varšuvoje vyko Lenkijos ir Švedijos ministrų pirmininkų bendradarbiaujant su Europos Taryba ir Europos Komisija surengta konferencija, siekiant mobilizuoti tolimesnę Europos Sąjungos valstybių pagalbą Ukrainai.

Anot konferencijoje pasisakiusios ministrės, finansinės pagalbos Ukrainai mokėjimo greitis yra esminis klausimas, kalbant apie efektyvią pagalbą ir vyriausybės gyvybingumo išlaikymą, o to pasiekti galima tik koordinuojant veikimą drauge su ES ir vakarų partneriais.

„Siekiant greitos bei efektyvios pagalbos Ukrainai ir jos vyriausybei, daugiašalė valstybių donorių, tarptautinių finansinių institucijų ir plėtros bankų veiklos sinergija turėtų būti pagrindas, planuojant tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius Ukrainos atstatymo ar karo pabėgėlių krizės valdymo tikslus“, – Finansų ministerijos pranešime cituojama G. Skaistė.

Tuo pačiu ministrė pažymėjo, jog padėti Ukrainai būtų galima pasitelkiant įšaldytą rusišką turtą ir paminėjo būtinybę sukurti naują instrumentą humanitarinės krizės sprendimui pabėgėlius priimančioms Ukrainos kaimyninėms ir Baltijos valstybėms.

„Ukrainos žmonės gina ne tik Ukrainos suverenitetą ir teisę gyventi taikiai – jie gina taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką, demokratiją ir Europos saugumą. Todėl turime susiburti ir padėti Ukrainai laimėti šį karą ir pradėti galvoti apie būsimas priemones šaliai atstatyti. Vienas iš būdų – panaudoti dabar įšaldytą rusišką turtą Ukrainos atstatymui ir tai galima padaryti sukūrus vieningą tarptautinį mechanizmą“, – kalbėjo G. Skaistė.