„Kitas instrumentas, kurį mes būtume atviri svarstyti, – bendras skolinimasis. Tai būtų panašiai, kaip pandemijos metu veikė SURE instrumentas, kuris leido turėti mažesnius skolinimosi kaštus negu būtų buvę, jeigu kiekviena šalis būtų skolinusis atskirai“, – pirmadienį Vilniuje po susitikimo su Euro grupės pirmininku Paschaliu Donohoe (Paskaliu Donohju) sakė G. Skaistė.

Jos teigimu, per bendrą europinį skolinimosi instrumentą iš dalies galėtų būti finansuojami Lietuvoje planuojami įgyvendinti projektai – Vokietijos brigados, nacionalinės divizijos kūrimas bei visuotinis šaukimas.

„Tai būtų galima padaryti išleidžiant ir gynybos obligacijas, kas šiuo metu svarstoma nacionaliniu mastu. Bet taip pat, matyt, europinio instrumento turėjimas galėtų būti vienas iš patogių būdų, finansuojant tam tikrus nuokrypius nuo standartinio finansavimo lygio, kuris yra reikalingas“, – teigė G. Skaistė.

Finansų ministrė taip pat sutiko, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų padidinti finansavimą gynybai, jam suteikiant platesnį mandatą.

„Panašius klausimus kelia ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kad būtų galima plačiau žiūrėti į dvigubos paskirties produktų vystymą, bet taip pat ir šiek tiek plačiau padidinant galimybes investuoti į gynybos pramonės vystymą Europoje“, – teigė G. Skaistė.

„Kalbama apie ambicingus tikslus, kad daugiau turėtume investuoti ir išleisti gynybai Europos Sąjungos viduje, todėl, matyt, reikalinga kalbėti apie papildomus instrumentus“, – pridūrė ji.

Bendro skolinimosi, panašaus į pandemijos metu ES pasiūlytą paramos paketą, gynybos išlaidoms finansuoti idėją praėjusią savaitę vykusioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) pateikė Prancūzija ir Estija.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais praėjusią savaitę taip pat kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir EIB pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.

Valstybių vadovai pabrėžė, kad Rusijos karas Ukrainoje ir gerokai pasikeitusi saugumo aplinka Europoje nurodo poreikį stiprinti ES pramonės pajėgumus saugumo ir gynybos srityje. Laiške taip pat nurodomas poreikis šalinti privačiajam sektoriui kylančias kliūtis investuoti į gynybos pramonės projektus, tobulinti viešųjų pirkimų procedūras.

Jį, be G. Nausėdos, pasirašė Suomijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Latvijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rumunijos, Švedijos vadovai.