„Reikia turėti omenyje, kad ilguoju laikotarpiu tai (skolos augimas – ELTA) gali turėti poveikį šalies rezultatams ir tam, kaip mus vertins institucijos, kurios galų gale nustato ir skolinimosi normas. Tuo pačiu reikia numatyti, kad gali ateiti diena, kai tas skolinimasis nebebus toks pigus, koks jis yra šiandien, ir skolos aptarnavimo kaštai gali tapti problema. Tad nusimatyti tvarų išėjimą iš dabartinės pandemijos situacijos reikėtų, bet reikėtų tai daryti, kai turėsime platesnį, aiškesnį vaizdą, kas vyks artimiausiu metu“, – „15min“ antradienį teigė ministrė.

Anot G. Skaistės, valstybė kelių metų bėgyje privalės grįžti į tvarų valstybės poreikių finansavimo kelią.

„Esame numatę skolos suvaldymo strategiją parengti kitų metų pirmą ketvirtį, kai matysime ir pandeminę situaciją ir pasaulinį kontekstą bei sprendimus, kuriuos priims atsakingos institucijos dėl skolinimosi galimybių laisvumo. Nes tos išskirtinės skolinimosi galimybės tikriausiai galios dar ir 2022 metais bendrąja išimtimi iš Stabilumo ir augimo pakto, bet tikėtina, kad 2023 metais turėsime pradėti grįžti į tvarų kelią ir pradėti po truputį gyventi pagal tai, kiek pajamų surenkame“, – akcentavo ji.

G. Skaistė pabrėžė, kad valstybės pajamos pandemijos laikotarpiu neaugo, tad skolinimosi artimiausiu metu išvengti nepavyks.

„Manau, kad per ateinančius metus vis tiek skolos lygis neišvengiamai augs, kadangi ilgalaikiai įsipareigojimai auga. Ne tik COVID-19 išlaidos, kurios yra vienkartinės, bet ir tie įsipareigojimai, kurie yra ilgalaikiai – tai ir pensijos, ir darbo užmokestis. Tuo tarpu valstybės pajamos neaugo, tad natūralu, kad tam skirtumui padengti reikės ieškoti skolinimosi galimybių“, – sakė ji.

Šiuo atveju itin svarbu, kad valstybės skola neaugtų pernelyg sparčiai, teigė finansų ministrė.

„Tikėtina, kad per artimiausius 1-3 metus skolos lygis dar bus linkęs augti, tik norėtųsi kad jis augtų ne taip sparčiai kaip pernai, kai skolos lygis šoktelėjo 12 proc. Nesinorėtų sulaukti 60 proc. barjero, kurį turime ir europiniu mastu nusistatę“, – teigė ji.

„Ilguoju laikotarpiu norėtųsi grįžti į tvarų 40 proc. skolos dydį, bet matau, kad artimiausiu metu tai tikrai yra iššūkis“, – pridūrė G. Skaistė.