- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kodėl nepriklausomus elektros tiekėjus pasirinkusiems gyventojams teks mokėti daugiau, nei tiems gyventojams, kurie pildyti valdžios prašymą – rinktis tiekėją neskubėjo?
Plačiau LNK reportaže papasakojo Lietuvos energetikos agentūros laikinoji direktorė Agnė Bagočiūtė?
– Kodėl pas nepriklausomus tiekėjus nuėjusiems gyventojams reikės mokėti daugiau nei tiems, kurie pas nepriklausomą tiekėją neskuba ir tikriausiai nebenorėtų jau dabar skubėti?
– Siūlyčiau pažvelgti į platesnį paveikslą. Norėčiau paaiškinti ir įnešti šiek tiek aiškumo. Viešojoje erdvėje komunikacija įneša gana daug painiavos gyventojams. Reikia suprasti, kad tiek nepriklausomo tiekimo, tiek visuomeninio tiekimo kaina susideda iš dviejų dalių: valstybės reguliuojamosios dalies ir tiekimo dalies. Valstybės reguliuojama dalis yra visiems vienoda. Ji brangsta visiems vienodai. Nėra jokio išskirtinumo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tačiau galutiniai skaičiai rodo, kad visuomeniniame tiekime teks mokėti pigiau.
– Kodėl aš kalbu apie didesnį paveikslą? Jei nagrinėtume kad ir šiuo metus, matytume, kad tie, kas buvo pasirinkę, mokėjo pigiausiai. Kalbėsiu apibendrintai, nes sekame tiek ir nefiksuotus biržos planus. Už visuomeninį tiekimą žmonės mokėjo brangiausiai. Gyventojui reikia žinoti, kad jis visada turi teisę pakeisti savo planą. Teisinė sistema yra vartotojo pusėje.
– Sakote, kad gyventojas turėtų suvokti, kad reikia pasikeisti planą. Bet dabar gyventojams kyla mintis, kad gal geriau išeiti iš nepriklausomo tiekėjo. Ar jie gali tai padaryti?
– Gali tik tie, kurie yra trečiame etape. Tiems, kurie yra trečiame liberalizavimo etape, galutinis pasirinkimo terminas yra 2025 m. pab. Šiuo metu jie gali pasirinkti nepriklausomą tiekimą arba grįžti į visuomeninį. Mes kaip tik ir matome tą judėjimą.
– Tie, kurie neturi galimybės išeiti iš nepriklausomo tiekėjo į visuomeninį, dabar norėtų grįžti į 2020 m., kai buvo kalbama, kad elektros tiekėjams konkuruojant dėl klientų, laimi pastarieji. Kalba buvo ne tik apie sumažėjusią kainą, bet ir visai naujus paslaugų paketus, kurių gali tikėtis vartotojai. Praėjo treji metai. Kur visa tai? Dažnam kyla klausimas, ar tie žodžiai buvo tik reklama?
ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis.
– Nesupykite, bet leiskite jums paprieštarauti. Kaip ir minėjau, tie, kas dalyvavo liberalizacijos etape, pasirinko nepriklausomus tiekėjus, rinkosi nefiksuotus kainų planus, šiemet mokėjo daug pigiau. Net ir pasirinkę tam tikrus fiksuotus planus irgi mokėjo pigiau. Net jei jūs ir sudarote sutartį, kur kaina ateinantiems metams siūloma šiek tiek brangesnė nei visuomeniniame tiekime, turite teisę sutartį pakeisti. Jei pamatote, kad jūsų tiekėjas arba kitas tiekėjas pradeda mažinti kainas ir jums patraukliau pakeisti sutartį, jūs turite teisę kreiptis ir sudaryti kitą sutartį. Galite tą padaryti be baudų. Ko trūksta? Trūksta komunikacijos.
– Kalbant apie augančią valstybės reguliuojamą kainą, Valstybės kontrolė buvo nustačiusi, kad ESO paėmė per daug pinigų ir privalo juos gražinti gyventojams. Bendrovė neskuba to daryti ir žada gražinti tik per tam tikrą laiką. Ar nėra taip, kad kažkas kažką pražiūrėjo, elektros vartotojai sumokėjo daugiau pinigų, o gavus daugiau pinigų nelabai norisi jų gražinti? Todėl jie dabar pažadėjo, kad gražins dalį pinigų, tačiau pakėlė valstybės reguliuojamos kainos dalį ir kiek kitaip vis tiek paims tuos pinigus iš gyventojų. Taip galvoja dažnas elektros vartotojas.
– Valstybės reguliuojama dalis susideda ne tik iš ESO dalies, apie kurią kalbame. Šiuo atveju yra ir „Litgrid“ dalis. ESO dalis mažėja, kaip ir buvo įsipareigota, o didėja „Litgrid“ dalis. Mes, kaip agentūra, atliekame analizę ir stebime. Matome, kad tie įsipareigojimai yra vykdomi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“7
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai2
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...