„WorldFood Ukraine 2021“ dalyvavęs „Baltic Gastronomy Leaders“ (BGL) prezidentas Romas Apulskis sako, kad tokio masto renginys – galimybė formuoti kokybišką lietuviškos produkcijos įvaizdį.

„Ši paroda svarbi visų pirma todėl, kad vyksta Ukrainoje – šalyje, kurios maisto rinka Lietuvai gali atverti naujus eksporto kelius. Lietuva su Ukraina palaiko gana gerus ne tik ekonominius, bet ir emocinius, kultūrinius ryšius – šių šalių žmonės reiškia solidarumą vieni kitiems. Dalyvavimas parodoje suteikia galimybę ne tik atrasti naujų partnerių, bet ir tinkamai reprezentuoti savo šalį ir joje pagamintus maisto produktus. Kokybiško įvaizdžio formavimas – vienas svarbiausių etapų, norint užmegzti ilgalaikius ryšius. Manau, dabar yra geras laikas bandyti užsiimti pozicijas Ukrainos rinkoje“, – sako R. Apulskis.

Ukrainoje net ir mažesniais laikomi prekybos tinklai bei gamintojai yra žymiai didesni nei Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, dydžiu ir kiekiais varžytis būtų sunku. Būtent todėl kelius į perspektyvią Ukrainos rinką atverti gali ne kiekybė, o kokybė, kurios Rytų Europos šalyse trūksta.

Kalbant apie Ukrainos rinką, tai prognozės labai geros – ji galėtų daryti teigiamą įtaką Lietuvos eksporto struktūrai.

„Pagal statistiką, Ukrainos rinka auga, bet vis dar nėra prisotinta aukštos kokybės produkcija. Tačiau pasauliniame kontekste esame mažiukai, be to, su vietiniais Ukrainos gamintojais negalime konkuruoti nei darbo užmokesčiu, nei masto ekonomika. Ukrainiečiai pigiau užsiaugina žemės ūkio produktus ir pigiau juos perdirba, gamybos apimtys ten žymiai didesnės. Vis tik mes turime kitą labai svarbų kozirį, kurį privalu išnaudoti – vakarietišką produktų kokybę. Lietuva Ukrainai yra pavyzdys, į kurį ji kokybės atžvilgiu norėtų lygiuotis“, – sako jis.

Tokiems R. Apulskio žodžiams pritaria ir lietuviško maisto produktų gamybos bei eksporto įmonės „Straikas“ vadovas Gintaras Didžiokas. Pasak jo, Ukrainos rinka tikrai kyla, bet lietuviai privalo įdėti daug darbo, kad jų produkcija būtų pastebėta ir jie turėtų galimybę įsitvirtinti svetur.

„Kalbant apie Ukrainos rinką, tai prognozės labai geros – ji galėtų daryti teigiamą įtaką Lietuvos eksporto struktūrai. Lygindamiesi su didžiaisiais pasaulio gamintojais, mes negalime skirti tiek lėšų rinkodarai ir reklamai, bet visada galime tobulinti kokybę, kuri Ukrainos rinkoje yra paklausi“, – pabrėžia G. Didžiokas.

Jis pažymi, kad Ukrainoje vertinama ne tik kokybiška, bet ir ekologiška produkcija. Sveiko maisto stygius ir poreikis vėlgi atveria duris Lietuvai.

„Nepaisant to, kad Ukraina turi pačią geriausią ir derlingiausią žemę pasaulyje, ji taip pat turi ir labai nešvarią, iš Sovietų Sąjungos paveldėtą stambiąją pramonę. Ši teršia ne tik gamtą, aplinką, bet ir maistą. Būtent todėl maisto švarumo, saugumo ir sveikumo svarba Ukrainoje yra labai didelė. Tokia situacija atveria duris Lietuvai. Mes esame viena švariausių pasaulio valstybių, neturime gamtą teršiančios sunkiųjų metalų pramonės. Tai leidžia kurti ekologišką ir saugią maisto produkciją. Manau, kad sveiko maisto propagavimas galėtų būti didžiulis Lietuvos gamintojų pranašumas siekiant įsitvirtinti Ukrainos maisto rinkoje“, – pabrėžia G. Didžiokas.

Kad Ukrainos rinka gali būti naudinga ateityje, o eksportas į ją iš Lietuvos jau dabar nuolatos didėja, įrodo ir skaičiai. Remiantis statistika, per pastaruosius dešimt metų lietuviško maisto ir žemės ūkio produktų eksportas į Ukrainą išaugo net 5 kartus ir 2020-aisiais pasiekė 30 mln. eurų. Ši tendencija rodo, kad ši rinka turi didelį potencialą.

Bendras lietuviško maisto ir žemės ūkio produktų eksportas pernai siekė 3,7 mlrd. eurų, o per dešimtmetį padidėjo 35 proc. Didžiausias augimas užfiksuotas per pastaruosius dvejus metus: 2020 m. eksportas siekė 3,7 mlrd. eurų, kai 2018 m. – tik 2,9 mlrd. eurų. Akivaizdu, kad bendras maisto produktų eksportas auga, o COVID-19 pandemija didelių skriaudų kol kas nepridarė.

„Daugiausia Lietuvoje auga kviečių, ankštinių daržovių, žuvies pramonės eksportas. Tešlos gaminių eksportas padvigubėjo ir dabar siekia jau 60 mln. eurų. Labiausiai krito sūrių, varškės ir mėsos eksportas: tam įtakos turėjo 2014 metais prasidėjęs konfliktas su Rusija. Daugiau eksportuojame alaus ir šokolado“, – sako R. Apulskis.

Anot jo, kylančios Lietuvos eksporto tendencijos bei suvokimas, kad plėtros galimybės kaimyninėse Latvijos bei Estijos rinkose jau išsemtos, skatina ieškoti naujų kelių. Vienu iš jų gali tapti Ukraina.

Nepaisant to, kad Lietuva yra gera Ukrainos politikos draugė, dar neturime ten iki galo suformuoto gero lietuviško maisto įvaizdžio.

„Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinka iš esmės yra viena: čia veikia tie patys prekybos centrai, gamintojai glaudžiai bendradarbiauja. Nors pastaraisiais metais maisto produktų eksportas į Latviją ir Estiją viršijo 500 mln. eurų, per dešimtmetį fiksuojamas tik infliacijos ribose liekantis 20 proc. augimas. Akivaizdu, kad rinka prisotinta ir plėstis nelabai yra kur, todėl reikia ieškoti naujų krypčių ir bandyti įsilieti į tokias augančias kaip Ukrainos rinkas“.

Tam, kad įėjimas į rinką būtų sklandus ir greitas, pasak UAB „Straikas“ vadovo G.Didžioko, reikia atlikti namų darbus ir atsakingai užsiimti informacijos apie lietuvišką produkciją sklaida.

„Nepaisant to, kad Lietuva yra gera Ukrainos politikos draugė, dar neturime ten iki galo suformuoto gero lietuviško maisto įvaizdžio. Ukrainiečių visuomenėje Lietuva vis dar nėra matoma kaip neabejotinai kokybiško maisto kilmės šalis. Žinomumas bei kokybiška informacijos sklaida – būtinos sąlygos, leidžiančios įsilieti į svetimas rinkas. Manau, siekiant įsitvirtinti Ukrainos rinkoje reiktų akcentuoti, kad lietuviški produktai – tai kokybės ženklas. Informacijos sklaida neturėtų apsiriboti pavienių įmonių užsibrėžtais tikslais, o vykti visuotiniu mastu“, – sako G. Didžiokas.

R. Apulskio teigimu, skleidžiant informaciją svarbu atrasti savo tikslinę auditoriją ir koncentruotai su ja dirbti. Jis išskiria rinkodaros fenomenu tapusių nuomonės formuotojų svarbą.

„Turime orientuotis į aiškias žmonių auditorijas. Konkrečios tikslinės grupės ar regiono atradimas tikrai prisidės prie sėkmingesnio įsiliejimo į naują rinką. Kreiptis į tokias žmonių grupes geriausiai gali išmaniosios technologijos: internetinės svetainės, socialiniai tinklai ir visišku fenomenu tapę nuomonės formuotojai. Čia kalbame ne apie žvaigždes, o apie gastronomijos srities nuomonės formuotojus, galinčius įvertinti kokybišką produkciją ir informaciją paskleisti visuomenei“, – akcentuoja jis.