„Bet kokiu atveju kainos didės pagal mūsų technologinių sąnaudų didėjimą, vandens gamybos ir nuotėkų tvarkymo. Bet kainos didės tik tiek, kiek brangsta elektra ir dujos. Jeigu jos pigs, kainos mažės. Šiai dienai matome drastišką dujų ir elektros kainų brangimo kultą. Technologinių sąnaudų eilutėje tos kainos sudaro 10-20 proc. Kas tas yra? Jeigu metų pradžioje vandentvarkos įmonėms kaina už elektrą buvo 8 ct, tai šiandien moka 40-50 ct. Vadinasi tiek padidėjo sąnaudos ir tiek negaunama pajamų iš tarifų. Kaip tik perskaičiuojant tos kainos bus įtrauktos. Tarkime, Vilniaus gyventojams  vienam šeimos ūkiui kaina padidėtų apie 2 eurais“, – sakė M. Šveikauskas. 

– Žmonės vandenį matuoja „kubais“ (kubiniais metrais – aut. past.) . Kiek tas „kubas“ dabar kainuoja Vilniuje?

Vilniuje „kubo“ kaina galėtų padidėti apie 50 ct.

– Vilniuje „kubo“ kaina galėtų padidėti apie 0,50 euro.

– Yra įvairių skaičiavimų. Vieni sako, kad kainos vidutiniškai didės 40proc., kiti sako – kartais. Kur čia yra tiesa?

– Čia turbūt ir yra nuo (ne)efektyviai veikiančių įmonių, kiek technologinių sąnaudų sudaro galutiniame vandens tarife. Mes, didžiųjų miestų asociacija, taip pat esame paskaičiavę tuos dalykus, matome 0,50 euro didėjimą už „kubą“. Kai kuriuose miestuose kainodara buvo kitokia, tai tas didėjimas gali būti daug didesnis. Bet šitas įstatymas ir leidžia reaguoti į geopolitinę situaciją, energetinių resursų brangimą. Savalaikiai tai įdėti į vandens tarifą, taip pat mažinti tą vandens tarifą, jeigu elektros ir dujų kaina krinta.

– Plovyklos, baseinai irgi moka tokias pat sumas? Jiems taip pat bus toks didėjimas?

– Visiems klientams būtent šiuo laikotarpiu, kada elektros ir dujų kainos padidėjo ir nebuvo įvykęs perskaičiavimas, kainos padidės. Bet padidės tik tam tikrą laikotarpį, kol šitos kainos (elektros ir dujų) bus padidėjusios keliais kartais. Kai tik kainos nukris, vandens kainodara pasikeis. Nes vandens kaina 10-20 proc. priklauso nuo elektros ir dujų kainos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Verslas moka lygiai tokią pat kainą – 1,45 euro  už „kubą“?

– Įvairiai. Verslo klientai gali turėti ir kitokias kainodaras, bet tai yra patvirtinta tarifuose.

– Seimo pozicija nuogąstauja, kad stambinimas nėra visą laiką naudingas. Bent jau jūs piešiate vaizdą, kad mažesnės įmonės veikia neefektyviai. Jie sako, kad yra efektyviau veikiančių. Ar yra šito jungimo, stambinimo minusų?

– Dėl to šitas projektas nesivadina apjungimo projektu. Jeigu įmonė veiks efektyviai, jai šituo įstatymu dabar yra sudaromos sąlygos veikti efektyviai, tačiau dabar atsirado mechanizmas, Jeigu įmonė neveiks efektyviai. Jei taip nutiktų, ji gali prarasti licenciją. Praradus licenciją, jai gali būti paskiriamas garantinis tiekėjas, kuris ateis į tą įmonę ir sutvarkys. Taip, kad čia tie procesai veiktų efektyviai, kad kaina būtų tinkama, kad klientai gautų geriausią paslaugą.

– Koks efektyvumas? Bus kažkokie rodikliai?

– Tam tikri finansiniai rodikliai, licencijos pažeidimai, tam tikra vandens kokybė – visa tai yra aptarta ir žinoma. Tai nėra apjungimas „čia ir dabar“. Įmonėms suteikiama galimybė investuoti, grąžintis už investicijas tam tikras sumas ir efektyvinti savo pačių veiklą. Tą didelį biurokratinį aparatą mažintis ir turėti mažesnę vandens kainą.

– Kokia yra įmonių situacija Lietuvoje? Dalis yra gavę raštus dėl elektros atjungimo (pavyzdžiui Rokiškyje)?

– Bet kokiu atveju visos įmonės turėjo ruoštis. Tikrai taip yra pirmą ir ne antrą dieną. Įstatymas nenumato vandens nutraukimo. Nereikia visų gąsdinti, kad jai dabar nesumokės sąskaitų, vandens tiekimas bus nutrauktas. Tikrai nebus įstatymas įpareigojęs visą laiką tiekti vandenį. Įmonės turi ieškoti ir vidinių resursų. Taip pat gali eiti skolintis – tam yra savivaldybės, kaip įmonės akcininkai, kurie turėtų irgi reaguoti į šitą situaciją.