Tokio žingsnio verslas galėtų imtis, nes svarstant pakeitimus verslo asociacijos buvo eliminuotos iš teisėkūros procedūrų, o Seime svarstyti tik parlamentarų pasiūlymai, teigia LVK vadovas.

„Dabar belieka mums vienintelė priemonė – ginti savo teises, (...) argumentus teismuose. Ir aš kiek žinau, advokatų bendruomenė jau svarsto apie galimybę skųsti mokesčių reformą teismuose“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Romanovskis.

„Kaip verslo balsas įstatymų rengėjų gali būti išgirstas? Belieka tik teismuose, nes visoms kitoms formaliosioms procedūroms yra parodoma prieštara“, – teigė jis.

Parlamentas birželį priėmė gyventojų pajamų (GPM), pelno, nekilnojamojo turto (NT) mokesčių pakeitimus, įvedė vadinamąjį cukraus ir ne gyvybės draudimo sutarčių mokesčius, kuriuos penktadienį pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda.

A. Romanovskio teigimu, mokesčių reformos svarstymas buvo formalus, politikai nepaisė daugybės socialinių partnerių pastabų ir pasiūlymų.

„Daugybė asociacijų siuntė savo pasiūlymus raštu (Seimo – BNS) komitetams, bet dėl jų nebuvo balsuojama. Buvo balsuojama tik dėl pasiūlymų, kuriuos registravo Seimo nariai. O mūsų pasiūlymai faktiškai taip ir nuėjo į šiukšlių dėžę“, – kalbėjo LVK vadovas.

Anot jo, po ūkininkų protestų įteisinti mažesni GPM tarifai žemdirbiams parodė, kad palankius sprendimus gali išsiderėti stiprų atstovavimą tarp politikų turinčios visuomenės grupės.

„Diskusijos, pagrįstos argumentų kalba, nevyksta. Veikia tik (...) tie argumentai, kurie ateina arba iš jėgos, arba tada, kada tu esi prie stalo“, – sakė A. Romanovskis.

„Manau, kad jiems pavyko dėl to, kad iš principo jie sėdėjo prie stalo. Jie turi savo ministrą, jie turi partijas, kurios juos palaiko, jie patys buvo dalis to“, – pridūrė jis.

LVK vadovas neatmetė, jog verslo bendruomenė dabar gali „pradėti politikuoti“ arba imtis protesto formų, pavyzdžiui, iškelti veiklą iš šalies.

„Arba vis dėlto reikia politikuoti ir išsimušti savo vietą prie stalo, turėti ministro portfelį, savo partiją, kuri galėtų paskutiniu momentu išmušti tau lengvatas. Arba streikuoti, kaip tai daro profsąjungos, kaip tai daro tie patys žemdirbiai su traktoriais. (...) Kaip verslininkai gali streikuoti? Verslininkai gali streikuoti kojomis ir lagaminais, išsikraustydami į kitas jurisdikcijas“, – teigė A. Romanovskis.

Mano, kad mokesčius reikės kelti darkart

Vyriausybė teigia, kad nuo 2026-ųjų įsigaliosiantys pakeitimai turės nedidelę įtaką Lietuvos ekonomikai, nepakenks jos konkurencingumui. Skaičiuojama, kad mokesčių reforma šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą slopins 0,3 proc. punkto.

LVK manymu, mokesčių pakeitimai nepadės surinkti daugiau pinigų gynybai arba pritraukti naujų investicijų, be to, ateityje nebus kitos išeities, kaip tik dar labiau pakelti mokesčius.

„Mokesčių nuo planuojamų bus surinkta mažiau ir jie turės vėl daryti kažkokius sprendimus, kurie turės vis dėlto užpildyti tą skylę. Nes turime ir gynybos tikslus, ir RRF (Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano – BNS) naujų dalykų (įsipareigojimų – BNS)“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Premjeras Gintautas Paluckas praėjusią savaitę sakė, kad mokesčių reformos įtaka bus maža ir nepakenks Lietuvos galimybėms konkuruoti su kitomis regiono šalimis.

Vyriausybės kanceliarijos skaičiavimais, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, mokestinė našta Lietuvoje bus mažesnė nei EBPO vidurkis, o efektyvus tarifas kas mėnesį uždirbantiems nuo trijų iki penkių vidutinių atlyginimų padidės apie 2 punktais.

Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo kitų metų sausio.