Graibsto paskolas būstui įsigyti Pereiti į pagrindinį turinį

Graibsto paskolas būstui įsigyti

2026-03-02 10:59

Bankuose graibstomos paskolos – gyventojai skuba pirkti nekilnojamąjį turtą, mat bijo, kad šis dar labiau išbrangs. Kai kurie bankai skelbia pernai išdavę net 60 procentų daugiau paskolų. Prognozuojama, kad šiemet jų dar daugės. Tačiau ekspertai aiškina – paradoksas tas, kad tie patys, kurie skuba, būsto kainas dar labiau išpučia.


<span>Graibsto paskolas būstui įsigyti</span>
Graibsto paskolas būstui įsigyti / LNK stop kadras

Turėti nuosavą būstą – būtinybė ar prabanga?

„Geriausia – nuosavas. Vis tiek reikia stengtis turėti savo kažką, o ne nuomotis“, – sakė vyras.

„Pirkti dabar yra prabanga“, – teigė gatvėje sutikta moteris.

„Nuo miesto priklauso, kuriame gyveni. Manau, kad tai privalumas“, – svarstė kita kalbinta moteris.

„Išsimokėjau savo paskolą su minusinėmis palūkanomis, tai man tikrai labai pasisekė. Labai suprantu jaunus žmones, nes kai pasižiūriu buto kainą bent jau Vilniuje, tai yra kosmosas. Aš neįsivaizduoju, turbūt nesiryžčiau šią minutę pirkti“, – kalbėjo pašnekovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Vilnietė Paulina vieną būstą nusipirko prieš penkerius metus, dabar ieško kito.

„Iš tikrųjų labai išlošiau tuo metu pirkdama ir labai vieno gero žmogaus patarimu pasinaudojau – geriausia būstą pirkti tada, kai turi jam pinigų“, – sakė vilnietė Paulina.

Ji skaičiuoja, kad kainos per tą laiką išaugo kone dvigubai.

„Tikrai labai brangu. Mes svarstėme tarp didesnio buto arčiau centro rajone įsigijimo. Labai brangu. Mano suvokimu, labai brangu. Turbūt tai, ko aš norėčiau, kainuotų apie pusę milijono“, – kalbėjo Paulina.

Nusipirkti būstą Vilniuje atsieina jau kone tiek pat, kiek Londone, Paryžiuje ar Stokholme, nors atlyginimai iki šių šalių lygio dar toli gražu netempia.

Tai tikrai yra daugiau negu brangu, bet vis atsiranda perkančių.

„Nekilnojamojo turto kainų augimą ir lygį visi matome, ypač didžiuosiuose miestuose. Tai tikrai yra daugiau negu brangu, bet vis atsiranda perkančių“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Kad kainos nestabdo, rodo paskolų skaičius. Pavyzdžiui, SEB bankas paskolų išdavė maždaug 60 procentų daugiau nei ankstesniais metais, „Swedbank“ – daugiau nei 40 procentų.

„Metų pradžia irgi atrodo pakankamai stipri, bent jau žiūrint į sausio–vasario mėnesius“, – teigė SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.

„Artėjame prie 2021 metais matytų rekordų“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

Nuo šių metų paskolas išduodantis bankas „Revolut“ sako, kad norinčiųjų skaičius pranoko ir jų pačių lūkesčius. Laukiančiųjų sąraše – apie keli tūkstančiai.

„Kviečiame jungtis klientus į laukiančiųjų sąrašą tam, kad mums būtų šiek tiek lengviau kontroliuoti srautus. Visgi mes esame naujas būsto paskolų teikėjas, bet šiai dienai, kai klientas prisijungia, mes pakankamai greitai jį kviečiame aplikuoti“, – kalbėjo „Revolut Bank“ būsto kredito produkto vadovė Kamilė Bernotė.

Lietuvos banko apklausa rodo, jog ir šiemet paskolų skaičius augs. Pernai per tris ketvirčius gyventojai būstui pasiskolino 1,4 milijardo eurų.

Paskolos graibstomos dėl sumažėjusių palūkanų. Tačiau gyventojai aktyvūs ir dėl šiemet įvyksiančių pasikeitimų – rugpjūtį mažės paskolai reikalingas pradinis įnašas. Skubama ir iš baimės, kad tie, kas atsiims santaupas iš pensijų fondų, kosmines kainas tik dar labiau išpūs.

„Sparčiausias būstų kainų augimas yra Kaune. Kaune būstai pabrango daugiau nei 15 procentų, Vilniuje ir Klaipėdoje brangimas buvo kiek mažesnis – apie 8–9 procentus“, – sakė G. Ilekytė.

Sparčiausias būstų kainų augimas yra Kaune.

„Nekilnojamojo turto kainų augimas aplenkė atlyginimų augimą, taigi būsto įperkamumas 2026–2027 metais, tikėtina, ir toliau mažės“, – teigė A. Badaras.

Nors iš pensijų fondų atsiimtos sumos nebus didelės, Estijos pavyzdys rodo, kad apie 15 procentų visų santaupų gyventojai investavo būtent į nekilnojamąjį turtą.

„Jei turime tokią šeimą, kuri nusprendė, tarkime, dviem asmenims išsiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas, tai gali būti, kad ta suma gali būti panaudota kaip pradinis įnašas“, – aiškino G. Ilekytė.

Kol kas rizikų nei bankai, nei finansų ministras neįžvelgia.

„Kol kas gal anksti šnekėti apie kažkokias rizikas, bet augimo tempai įspūdingi“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Kai nekilnojamasis turtas šluojamas tokiais tempais, baiminamasi, kad neliks, ką pirkti.

„2026 metais gali nutikti įvairiai – dalis NT vystytojų skiria energiją tam, kas susiję su karinių miestelių statyba, dėl to galbūt gyvenamųjų būstų plėtojimas nebus taip stipriai vystomas“, – teigė A. Badaras.

Registrų centro duomenimis, pernai Lietuvoje parduotų butų skaičius augo daugiau nei 20 procentų, palyginti su ankstesniais metais.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų