Bankai tikina, kad šalyje sklandančios spėlionės dėl euro zonos ateities jų klientų veiksmams įtakos nedaro. Jų teigimu, pastaruoju metu indėliai eurais atsiimami tik dėl natūralių priežasčių.

Pokyčių nepajuto

Netylant kalboms apie Graikijos pasitraukimą iš ES ir galimą euro zonos žlugimą, pasigirdo įspėjimų, kad bankuose laikyti savo santaupas eurais – rizikinga. Tačiau analitikai neįprastos grėsmės neįžvelgia, o bankai tikina klientų panikos nepastebėję.

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas užtikrino, kad pastaruoju metu ryškių pokyčių, susijusių su indėlių valiuta, bankas nepajuto. O indėliai eurais, anot jo, klientų nebaugina – metų pradžioje jų skaičius augo net sparčiau nei indėlių litais.

„Vienintelius pokyčius pajutome metų pabaigoje, kai buvo sujudimas dėl Graikijos padėties. Tuo metu buvo padaugėję indėlių doleriais ir Norvegijos kronomis. Tačiau dabar tokio sujudimo nėra, tad indėlių stabiliai daugėja“, – teigė A.Vilkancas.

Ūkio banko atstovė ryšiams su visuomene Auksė Armonaitė-Glodienė taip pat sakė, kad didesnių pokyčių pastaruoju metu nepastebima. Anot jos, pastaraisiais metais tendencijos beveik nepakito: daugiausia santaupų vis dar laikoma litais – valiuta, kuria gaunamos pajamos ir patiriamos išlaidos.

„Jei prieš vasarą indėliai eurais ir pasiimami, tai neretai būna susiję su atostogų kelionėmis, o ne su baime dėl euro ateities. Kai kurie žmonės renkasi indėlius eurais ar kitomis valiutomis dėl to, kad taupo studijoms užsienyje ar kelionėms“, – sakė A.Armonaitė-Glodienė.

„Nordea Bank Lietuvos“ komunikacijos vadovas Vaidotas Cucėnas patikino, kad klientai indėlius eurais iš banko atsiima tik dėl įprastų praktinių priežasčių, o su prašymais pakeisti santaupų valiutą iš eurų į kitą bankas nesusidūręs.

Grėsmės neįžvelgia

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, tendencija atsiimti indėlius eurais nėra įgavusi plataus masto, tad visuomenėje esama daugiau kalbų nei realių veiksmų. Vis dėlto, pašnekovo manymu, šnekoms kilti nedidelis pagrindas yra.

„Kalbos nekyla be pagrindo. Tiesiog formuojantis tam tikriems neapibrėžtumams – o Graikijos situacija atrodo ypač sudėtinga – iš karto daromos išvados, neva Graikos pasitraukimas iš ES sužlugdys euro zoną. Natūraliai svarstoma, kas nutiks eurui“, – sakė G.Nausėda.

Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad net išsipildžius pesimistiškiausiems scenarijams euro zonos žlugimo tikimybė yra ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai menkai pagrįsta. Anot jo, net ir kelių šalių pasitraukimas iš euro zonos nepradangins euro kaip valiutos: „Nemažai valstybių euro zonoje puikiai tvarkosi ir tikrai nesusiduria su panašiomis problemomis kaip Graikija. Todėl aš šnekas labiau vertinčiau kaip psichologinius baubus.“

„Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje Tomas Andrejauskas patikino apie jokius nuogąstavimus negirdėjęs. Juolab kad jiems kilti, pašnekovo manymu, nėra priežasties: nacionalinė valiuta susieta su euru, tad nėra didelio skirtumo, kokia valiuta bankuose indėlius laikyti.

„Vis skalambijama dėl euro žlugimo ir tai yra eilinis kartas. Pernai apie pavojų buvo kalbama visus metus, tačiau nieko baisaus nenutiko“, – sakė T.Andrejauskas. Jis pasakojo, kad praėjusių metų rudenį gyventojai į banką masiškai dėjo indėlius litais arba keitė indėlių valiutą, tačiau netrukus nusiramino.

Valiuta neišgaruos

T.Andrejausko manymu, graikų sprendimas išstoti iš ES visuomenę daugiau paveiktų psichologiškai: žmonės pradėtų manyti, kad euras – ne „šventa karvė“. Tačiau jis pabrėžė, jog realus graikų išstojimo poveikis ekonomikai būtų ne toks reikšmingas, kaip manoma. Pašnekovo teigimu, graikai sudaro tik apie 1,5 proc. visos ES ekonomikos.

„Net jei kas nors euro zonoje atsitiktų, valiuta ir visos santaupos juk neišgaruotų“, – sakė T.Andrejauskas.

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio manymu, Graikijos pasitraukimas iš euro zonos sukeltų trumpalaikį nerimą finansų rinkose, bet jį politikai, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas galėtų nesunkiai suvaldyti.

„Dėl to tik pablogėtų gyventojų ir įmonių lūkesčiai bei būtų priimti sprendimai mažiau vartoti ir investuoti“, – sakė pašnekovas ir pabrėžė, kad bankas ypatingų pasiruošimo priemonių dėl galimos euro krizės nesiėmė.

V.Cucėnas taip pat priminė, kad per didžiausią pasaulio ir Lietuvos nuosmukį lito ir euro santykis buvo išlaikytas ir nesusvyravo. O tai, anot pašnekovo, byloja apie pakankamą valiutų stabilumą.

„Vadovaujuosi taisykle: jeigu žmogus tiki, kad lito ir euro santykis išliks nepakitęs, jis taupyti turėtų nacionaline valiuta, o skolintis – eurais“, – sakė G.Nausėda. Anot jo, nepavydėtina Graikijos padėtis nesunaikina pagrindinių dalykų: nekintančio lito ir euro santykio bei euro kaip piniginio vieneto.

Riziką siūlo išskaidyti

Nors bankai rizikos laikyti indėlius eurais sako neįžvelgiantys, bankas „Nordea“, kaip sakė V.Cucėnas, dalį savo santaupų rekomenduoja laikyti ir kita valiuta. Taip, anot jo, rizika išskaidoma: „Galima pritaikyti lietuvišką patarlę, kuri sako, kad visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje nedera. Tačiau nereikėtų pamiršti įvertinti visų valiutų rizikos.“

V.Cucėnas pasakojo, kad didelės vertės indėlius – daugiau nei 100 tūkst. eurų – bankuose laikantys žmonės pastaraisiais mėnesiais skaido į kelias valiutas ir taip sumažina riziką. Tačiau paprastus, žinių neturinčius gyventojus pašnekovas ragino patiems nerizikuoti ir pirmiausia pasikonsultuoti su bankų specialistais.

„Indėlio skaidymas į kelias valiutas priklauso nuo kliento finansinių įsipareigojimų, jo santaupų dydžio ir valiutos, kuria jis šiuo metu banke laiko savo lėšas. Svarbu ir tai, indėlis yra viso žmogaus gyvenimo santaupos ar tik jų dalis“, – sakė jis.

Anot pašnekovo, indėlius būdinga skaidyti į litus, dolerius ir eurus, taip pat pasiturintiems klientams bankas pasiūlo indėlius laikyti skandinaviška valiuta. Tiesa, indėlių skandinaviška valiuta dalis dėl galimų svyravimų rekomenduojama nedidelė, apie 20 proc.