Kokias sąlygas šiuo metu siūlo bankai ir ar verta laikyti santaupas tokiuose produktuose, pasakojo „Citadele“ banko vyriausiasis ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
– Apžvelkime, kokios yra tendencijos indėlių rinkoje – kaupiamuosiuose ir taupomuosiuose indėliuose. Kokios palūkanų žirklės šiuo metu yra siūlomos?
– Jeigu imame bendrą indėlių vidurkį, indėlių palūkanos naujiems indėliams siekia šiek tiek mažiau nei 2 proc. – 1,88 proc. Tokie yra paskutiniai duomenys. Šia prasme yra gerų ir blogų naujienų. Bloga naujiena ta, kad lyginant su 2023 m. pabaiga, kai EURIBOR siekė beveik 4 proc., tada indėlių palūkanos buvo netoli 4 proc. – 3,7 proc. Taip buvo 2023 m. pabaigoje. Dabar jos nukrito iki 1,88 proc. Labai grubiai galima sakyti, kad nukrito beveik per pusę.
– Kokios tendencijos galime tikėtis ateityje?
– Manau, kad artimiausiu metu jokių didelių pokyčių nebus. Indėlių palūkanos, kaip ir paskolų palūkanos, priklauso nuo EURIBOR , naujausios prognozės rodo, kad Europos Centrinis Bankas nebemažins bazinių palūkanų. Atitinkamai ir rinkos dalyviai mano, kad EURIBOR artimiausiu metu liks daugiau ar mažiau panašiame lygyje, kaip ir šiuo metu. Rinka prognozuoja, kad EURIBOR artimiausiu metu svyruos ties 2 proc. Tai reiškia, kad labai tikėtina, jog dabartinės indėlių palūkanos, kurias matome statistikoje, tikriausiai yra minimumas. Tikėtina, kad toliau indėlių palūkanos nebemažės ir liks daugiau ar mažiau panašiame lygyje.
Čia ir yra gera naujiena: lyginant su 2023 m. galu, indėlių palūkanos labai pakrito, bet jeigu lygintume jas su koronaviruso laikotarpiu, kai jos praktiškai buvo arti nulio, palūkanos iš tiesų yra labai didelės. Dabar matome statistikoje, kad gyventojai pakankamai aktyviai deda pinigus į indėlius ir šiuo metu naujų indėlių apimtys Lietuvoje buvo didžiausios per 16 mėnesių – per beveik 1,5 metų.
– Kalbant apie ne tokį didelį džiaugsmą, o labiau apie „baubą“ – infliaciją. Kokie dabar yra infliacijos duomenys ir ar indėliai vis dar yra tinkama priemonė apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos?
– Indėliai šiuo metu neapsaugo gyventojų nuo infliacijos. Infliacija, mūsų skaičiavimais, šiais metais sieks apie 3,5 proc. Dabar ji daugiau ar mažiau tame lygyje ir laikosi, tačiau paslaugų infliacija siekia tarp 6–7 proc. Jeigu indėlių palūkanos yra šiek tiek mažesnės nei 2 proc., dabartinės indėlių palūkanos nebekompensuoja infliacijos, o ji yra didesnė. Tai reiškia, kad žmonės turi galvoti, ką daryti su savo pinigais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios yra alternatyvos tiems, kurie neturi didelio finansinio raštingumo ir nori tam tikrų garantuotų, fiksuotų priemonių? Ar yra sprendimai, kurie bent jau „atmuštų“ infliaciją?
– Finansų organizacijos siūlo įvairius vidinius taupymo variantus. Mūsų bankas taip pat siūlo variantą, pagal kurį gyventojas išleidžia pinigą kavai ar maistui ir gali pasirinkti sumą, ties kuria apvalinimas šiek tiek didėja. Ta suma yra saugoma atskiroje sąskaitoje, ir mes mokame 3 proc. už tuos pinigus. Tai yra daugiau nei indėlių palūkanos. Manau, kad ir kitos finansų įstaigos taiko arba taikys panašų metodą.
Šia priemone naudotis apsimoka iki 10 tūkst. eurų. Po 10 tūkst. eurų jau žmogus turi labiau galvoti, ką daryti su savo finansais ir pinigais. Alternatyva – eiti į finansų rinkas: akcijos, obligacijos, vyriausybės ir įvairūs vertybiniai popieriai.
– Bet ten jau reikia bent šiokio tokio išmanymo apie tuos dalykus, tiesa?
– Ten jau yra sudėtingesnis momentas. Žmogus turi suprasti, ką jis daro, išsirinkti vieną instrumentą ir įsigilinti. Iš esmės yra auksinė taisyklė: pinigai neturi gulėti sąskaitose, pinigai turi gaminti pinigus.
Naujausi komentarai