Grynieji mokėjimai – iki 10 tūkst. eurų

Automobilius parduodančios įmonės „Deals on Wheels“ savininkui Laurynui Boguševičiui savo klientams neretai tenka atsakyti taip: „Nepriimam grynų pinigų“. Ir nors verslininkas sakė, kad žmonės vis rečiau atsiskaito grynaisiais, prieš kelias dienas sulaukė kliento, kuris tiesiog bruko 10 tūkst.

„Mojuoja aikštelėje tais pinigais, reikalauja priimti, nes čia gi pinigai“, – pasakojo Laurynas.

Verslininkas grynųjų nepriima dėl to, kad, gavę didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą turi pranešti tarnyboms.

„Jau pats procesas nėra labai malonus. Ne dėl to, kad tu darai ką nors blogo, bet pats pojūtis lyg darytum. Kitas dalykas yra rizika. Jeigu tu priimi grynus pinigus autosalone, tai galimai pas tave tų grynų pinigų turėtų būti daug, gal kam nors šaus į galvą apiplėšti“, – sakė Laurynas.

Tačiau kol vieni grynųjų dar bando atsikratyti, kiti jų nemato jau seniai.

„Paskutinius porą metų nesusidūrėm“, – sakė NT brokerė Olga Akelienė.

Visi mes – civilizuoti žmonės ir atlyginimus gauname į sąskaitą.

Brokerė pasakojo, kad anksčiau žmonės už butą grynaisiais įnešdavo ir keliasdešimt tūkstančių, tačiau dabar reta nekilnojamojo turto įmonė apskritai turi kasą gryniesiems priimti. Pasikeitė ir klientų įpročiai.

„Visi mes – civilizuoti žmonės ir atlyginimus gauname į sąskaitą, atitinkamai ir pervedame visus pinigus“, – tikino O. Akelienė.

Tačiau vis dar mėgstantys atsiskaityti grynaisiais, turėtų suklusti, mat laikydamiesi bendrijos rekomendacijų Finansų ministerija ketina nustatyti 10 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais ribą. Sako, taip kovos su šešėliu.

Pasak ministrės, Ispanijoje gryniesiems taikoma 2,5 tūkst. eurų riba, Prancūzijoje ir Portugalijoje – vos tūkstantis.

Kol įmonės apie atsiskaitymo grynaisiais praktiką kalba vis dar vangiai, politikai duria pirštu į nekilnojamojo turto rinką, tačiau ragina neskubėti priimant sprendimus.

Freepik.com nuotr.

„Galbūt yra sąžiningų, skaidrių priežasčių, kodėl žmonės taupo ir laiko pinigus grynaisiais. Jeigu mes norime užtikrinti, kad tie pinigai būtų lygiai taip pat saugiai banke, tai turi būti ir iš Bankų asociacijos atitinkamas žingsnis sumažinant bankinius įkainius“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Problemos tiems, kas tikrai turi legalius pinigus, už juos yra sumokėję mokesčius, gali patvirtinti jų kilmę, absoliučiai jokios nebus. Ta 10 tūkst. suma yra labai aukšta“, – šnekėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Kai kurie verslininkai pasipiktinę

Tačiau verslas atkerta: grynųjų ribojimai vargu ar kovoja su šešėliu, esą tokie ribojimai paveiktų legaliai dirbančius, o turintys neapskaitytų grynųjų suras įvairiausių landų.

„Kai valdžia sako, jog tai sumažins šešėlinę ekonomiką, tai mums yra juokinga, todėl, kad ne tokiu būdu reikia mažinti šešėlinę ekonomiką. Šitas metodas nesumažins šešėlinės ekonomikos, todėl tas mus trikdo ir piktina“, – komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Tie, kas nesutinka, tegul pateikia visus savo argumentus. Iš tiesų, atsiskaitymo grynais pinigais apribojimas yra viena efektyviausių priemonių kovoti su šešėliu. Tai bus milžiniškas smūgis per įvairias sukčiavimo schemas“, – nesutiko A. Bartkus.

Kai valdžia sako, jog tai sumažins šešėlinę ekonomiką, tai mums yra juokinga.

Tad kol Vyriausybė svarsto, kaip kovoti su šešėliu, verslas nuo Naujųjų atlyginimų apskritai negalės mokėti grynaisiais. Vežėjai sako, kad toks įstatymas jiems – didelis galvos skausmas.

„Dabar yra toks draudimų metas“, – manė „Transvelas“ plėtros direktorius Algimantas Kondrusevičius.

Esą reikalavimai taikomi bendrijai, o vairuotojai važiuoja ir už Europos ribų.

„Kaip baudas susimokėti kelyje Rusijoje, Kazachstane? Ten tik tuoj ir dabar, kitaip mašina stoja į areštą, kol ateis pinigai. Vairuotojas turi turėti tam tikrą kiekį grynųjų“, – teigė A. Kondrusevičius.

Tačiau, valdžios nuomone, draudimas mokėti atlyginimą grynaisiais padės apsaugoti darbuotojus nuo dienpinigių nemokėjimo.

Sumažins mokesčių vengimą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas plačiau papasakojo apie tai, ar atsiskaitymų grynaisiais ribojimas padėtų kovoti su šešėline ekonomika.

Anot R. Kajėno, FNTT valdžios pasiūlymus riboti atsiskaitymus grynaisiais vertina gerai: „FNTT vertina teigiamai, kadangi čia nėra kažkokia naujovė, mes jau seniai siūlėme. Ta idėja buvo pasiūlyta prieš dešimt metų, o 2014 metais jau buvo paruošti įstatymų projektai. Tikrai palaikome ir matome, kad šita priemonė bus dalis kovoje su šešėline ekonomika ir pagerins rezultatus, sumažins reiškinius. Ta priemonė padės pasiekti ir kitų tikslų dėl finansinio skaidrumo ir dėl sandorių patikimumo atsekamumo, užtikrins atsiskaitymų saugumą. Manome, kad sumažins galimybę vengti mokesčių“.

Kur yra gryni pinigai, ten lengviau piktnaudžiauti.

R. Kajėnas negalėjo pasakyti, kodėl šis įstatymas neįgyvendintas net per dešimtmetį: „Sunku komentuoti. Reikia politinės valios, turbūt yra ir kitokių priežasčių, gal bus apsunkintas verslas. Turbūt čia bus ne tik politinė valia, bet turėtų būti ir aktai, kurie reglamentuos kažkokias išimtis arba niuansus. Padidės našta ir su bankiniais įkainiais, ir t. t. Bet pirmas žingsnis padarytas, nuo Naujųjų metų priimtas atsiskaitymas grynais pinigais už darbo užmokestį, komandiruotpinigius“.

„Dėl sumos yra diskusijos, bent jau dabar Europos Taryboje diskutuojama dėl pinigų plovimo prevencijos. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti mažesnes sumas. Iš tikrųjų, mes matome mechanizmus, kovodami su pasekmėmis, tirdami nusikaltimus ir padarytus teisės pažeidimus, kad kur yra gryni pinigai, ten lengviau piktnaudžiauti. Sektoriai yra tokie, kurie neša didelę naudą ir biudžetą – prekyba naftos produktais, metalais, nekilnojamojo turto sektorius, pirkimai, pardavimai, statybos, remonto darbai, prekyba automobiliais. Galima vardinti ir daugiau – lošimo sektorius, prekyba brangakmeniais, kur paprasta pinigus investuoti nusikalstamu būdu, siekiant jų legalizavimo“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Pas šešėlyje veikiančius asmenis – milijonai

„Tų mechanizmų yra įvairių – prekyba nekilnojamu turtu, nenoras parodyti visos sandorių vertės, perkamas jau pastatytas namas, o rodoma, kad parduodamas tik žemės sklypas. Tai naudinga abiem šalims, vieni nenori parodyti, kad turi tiek pinigų, kiti nenori parodyti tikros apyvartos ir mokėti mokesčių. Taip pat egzistuoja kiti mechanizmai – pridėtinės vertės mokesčių grobstymo schemos, pelno mokesčių vengimo schemos. Sandorių grandinėse atsiranda vieni pinigai, kuriami fiktyvūs sandoriai, kur imituojami atsiskaitymas“, – vardijo jis.

R. Kajėnas teigė, kad augant ekonomikai didėja ir atsikaitymų grynaisiais sumos: „Kaip matome iš ikiteisminių tyrimų, sumos būna didėjančios. Iš kelių paskutinių prekybos metalais tyrimų pas asmenis, kurie veikia šešėlyje, buvo rastas milijonais grynais pinigais. Tos sumos didėja, kadangi ir sandoriai didėja, perkamumas, vartojimas“.

„Tarp mokesčių slėpimų būna ir legaliai mokamų mokesčių, bet dalis įmonės apyvartų būna nerodomos arba slepiami mokesčiai. Yra įvairių smulkių dalykų, bet yra ir stambių tyrimų, kur būna nuslepiamos milijoninės sumos, ypač pridėtinės vertės mokesčių grobstymo schemose ir vengimo schemose ar pelno mokesčio vengimo schemose“, – šnekėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas.