Pasak asociacijos administracijos vadovo Ingo Jankausko, ūkininkams dažniausiai trūksta apyvartinių lėšų, didžioji jų dalis finansuojama iš prekinių kreditų.

Asociacijos teigimu, vienas iš siūlymų naujai valdžiai būtų toliau dirbti teikiant lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms. Tokia galimybė žemdirbiams buvo sudaryta šiemet, siekiant išvengti neigiamų COVID–19 pandemijos padarinių žemės ūkyje. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kuriuos pateikia asociacija, iš pradžių šioms paskoloms skirta 40 mln. eurų, bet, esant jų poreikiui, šiemet bus dar papildomai skirta 50 mln. eurų.

„Tai labai vykusi priemonė, nemažai žemdirbių naudojosi tokiomis paskolomis, todėl nereikėjo skubiai pigiai pardavinėti grūdų. Per finansų tarpininkus teiktos valstybės paskolos apyvartinėms lėšoms – paskolos be užstato, su minimaliomis palūkanomis. Dabar, kai grūdų kainos yra pakilusios, ūkininkai neblogai uždirbs, nes už trąšas, kitus išteklius gali atsiskaityti iš lengvatinių kreditų, o produkciją – parduoti vėliau aukštesnėmis kainomis. Todėl mūsų asociacijos siūlymas naujai valdžiai būtų toliau tęsti ir plėsti šią priemonę”, – teigia I. Jankauskas.

Skaičiuojama, kad grūdų augintojams reikėtų apie 140 mln. eurų tokių lengvatinių paskolų per metus, o visam grūdų perdirbimo ir prekybos sektoriui – apie 400 mln. eurų.

Pasak I. Jankausko, kalbant apie žemės ūkio finansus, reikalingi ilgalaikiai, iki 25 metų, kreditai žemei pirkti. Jo teigimu, dabar geriausiu atveju bankai juos teikia 7–10 metų, o žemė atsiperka apytikriai per 20 metų.

„Toks pirkimas išbalansuoja pinigų srautus, ypač smulkiems ūkiams. Pavyzdžiui, dirbantis 100 ha ūkininkas nori įsigyti 10 ha žemės kokiame Vidurio Lietuvos rajone, jam teks sumokėti apie 60–70 tūkst. eurų. Per metus įmoka bankui siektų 10 tūkst. eurų, tai būtų apie dešimtadalį jo pardavimo pajamų. Tačiau jei tokio dydžio paskola būtų paimta 25 metams, tuomet ūkininkas galėtų daug laisviau planuoti savo investicijas”, – tikina asociacija.