Derlius – vidutinis
Kai kuriuose šalies kampeliuose grūdų ir rapsų derlius nuimtas laiku ir yra visai neblogas, tačiau buvo vietovių, pavyzdžiui, Žemaitijoje, Šiaurės ar šiaurės rytų Lietuvoje, kur derliaus nuėmimo darbai labai vėlavo arba derlius išvis liko laukuose. „Tas pats ir dėl sėjos – kai kuriuose regionuose laukai tokie šlapi, kad neįmanoma įvažiuoti“, – sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) tarybos narys Aušrys Macijauskas. – Laukti jau negalima, ir taip darbai vėluoja.“ Sėti per daug vėlai nėra prasmės – derlius neužaugs.
Į klausimą, ar tokiais prastais metais užteks derliaus tiek vietiniams poreikiams, tiek eksportui, A. Macijauskas sako, kad derlius vis dėlto buvo neblogas, todėl supirkėjams gali pasiūlyti tiek vidutinės, tiek ir aukščiausios klasės grūdų.
Mažesnioji dalis užauginto derliaus liks vidaus rinkoje, o kita dalis pagal maistinių ar pašarinių grūdų poreikį bus eksportuota į užsienio šalis.
Beje, ankstesnių metų problemų dėl grūdų gabenimo geležinkeliais, kai nuolat trūkdavo grūdvežių, nebeliko – šiemet krovinių gabenimas vyksta sklandžiai.
Vis dėlto šiemet girdėti ūkininkų priekaištų supirkėjams, neva jie prašo daugiau žemesnės klasės grūdų, o nesuperka aukščiausios klasės, nors ūkininkai tokių grūdų gali pasiūlyti. Jų teigimu, nesklandumų yra ir uoste, kur kažkodėl stringa krova, prašoma krovinius vežti vėliau, nei buvo numatyta.
Priklauso nuo to, ką gamina
Su ūkininkų priekaištais nenori sutikti Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė. Į priekaištus ji atremia: „Tiek grūdų perdirbėjai, tiek grūdų pirkėjai eksportui perka grūdus pagal lietuviškus standartus. Jei grūdų kokybė juos atitinka, grūdai yra nuperkami.
Kokios kokybės žaliavos perdirbėjams reikia priklauso nuo to, kokį produktą jie gamina. Pavyzdžiui, kvietinių duonos gaminių gamybai perdirbėjai kaip tik stengiasi nusipirkti kuo daugiau aukštesnių kokybės parametrų kviečių. Jei kalbame apie situaciją tarptautinėje kviečių rinkoje, šiuo metu grūdų rinkoje pasiūla viršija paklausą. Kalbant apie aukšto baltymo kviečius, mūsų grūdai daugiausia keliaudavo į Vokietiją ir Ispaniją. Šiais metais Vokietija importuoja gerokai mažiau, nes patys užsiaugino tinkamos kokybės grūdų. Tuo tarpu Ispanija importuoja kviečius iš Kanados, jie patys pigiausi šioje kokybės klasėje, o baltymo kiekis yra 15,5–16,0 proc. ir daugiau, hektolitro masė gerokai virš 80 kg/hl. Aukšto baltymo kviečiai taip pat konkuruoja su kviečiais iš Juodosios jūros regiono. Mūsų kviečiai, remiantis lietuvišku LST standartu, neatitinka kokybinių reikalavimų, kuriuos kelia grūdų pirkėjai, ypač šiais metais, kai vidutinė hektolitro masė svyruoja nuo 68 kg/hl iki 76 kg/hl. Štai pavyzdys: priimant kviečius į elevatorių su hektolitru 73 kg/hl, jei tenkins ir kitus rodiklius, bus traktuojama kaip antra klasė, tačiau tarptautinėje grūdų prekyboje šie grūdai bus traktuojami kaip pašariniai, nors baltymų kiekis gali būti 11,5–12,5 proc. ar aukštesnis.“
Stengiasi rasti sprendimą
Dėl grūdų priėmimo uoste D. Ruščiauskienė paaiškino, kad pavieniais atvejais gali susiklostyti situacija, kai pirkėjo sandėliai jau pilni, o laivas dar tik pakeliui į Klaipėdos uostą. Taip pat uostas kartais kemšasi dėl lietuviškos kokybės neatitinkančių maistinių kviečių savybių. Tenka ieškoti pirkėjų, kurie su tam tikra nuoskaita galėtų išvis tokius kviečius priimti, dažnais atvejais sumokamos baudos ir ieškoma naujų pirkėjų, kurie galėtų grūdus panaudoti pašarams, tačiau ne maistui.
„Tačiau tokios situacijos, kurios kartais susidaro priimant grūdus uoste, niekada nesprendžiamos vienašališkai, sako LGPPA direktorė, – yra ieškoma sprendimų, kurie būtų priimtini abiem sandorio pusėms. Sprendimai gali būti labai įvairūs, pvz., tariantis su grūdų pardavėju dėl kito pristatymo laiko arba pristatymo į elevatorius. Jei grūdų augintojas neturi įsipareigojimų konkrečiam pirkėjui, visada gali rinktis kitą grūdų pirkėją, kuris tuo metu gali priimti grūdus į uostą.“
Šiemet supirkėjams galime parduoti ir prastesnių, ir labai geros kokybės grūdų.
Aktyvus grūdų verslas Lietuvoje skaičiuoja trečią dešimtmetį ir pirkėjai neturi jokio tikslo susipriešinti su grūdų pardavėjais, o visais atvejais stengiamasi rasti abiem pusėms tinkamiausius sprendimus.
Vagonų įsigijo iš Ukrainos
Šiemet išspręstos problemos dėl grūdų pervežimo geležinkeliu į Klaipėdos jūrų uostą, grūdvežių užteko, netrukdė ir ankstesniais metais varginę geležinkelio remonto darbai.
Rugsėjį LTG grupės krovinių pervežimų geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ pranešė, kad vien rugpjūtį fiksavo pervežimų rekordą – pergabeno 560 tūkst. t naujo derliaus grūdų (pernai rugpjūtį buvo pergabenta apie 460 tūkst. t šios žemės ūkio produkcijos). „LTG Cargo“ grūdų sezonui šįmet paruošė apie 1 600 vagonų – 33 proc. daugiau nei pernai. Tai lėmė, kad per trumpą laiką buvo pervežta rekordinis kiekis šios žemės ūkio produkcijos.
Ankstesniais metais žemdirbiai nuolat skųsdavosi, kad grūdams geležinkeliu gabenti į Klaipėdos uostą neužtekdavo vagonų, todėl jų buvo skolinamasi, nuomojama iš Baltarusijos. Pastaraisiais metais šios praktikos buvo atsisakyta, ryšiai su nedraugiška valstybe nutraukti, tačiau situacija nesikomplikavo. Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerės Gražinos Urbonavičės, pernai „LTG Cargo“ investavo į riedmenų parko atnaujinimą ir iš gamintojų Ukrainoje įsigijo 500 naujų, talpių grūdams skirtų vagonų. Iš gamintojų Ukrainoje pernai „LTG Cargo“ taip pat įsigijo ir 200 pusvagonių skaldai ir kitiems atmosferos poveikiui atspariems kroviniams vežti.
G. Urbonavičės teigimu, „LTG Cargo“ atsisakė pagal Geležinkelių transporto tarybos (GTT) susitarimą 1 520 mm geležinkelio vėžės erdvėje bendrai naudojamo vagonų parko ir suformavo privatų parką, kurio riedmenis nuomoja klientams. Ji pabrėžia, kad turimų riedmenų remontams nė vienas komponentas ar detalė nuo karo pradžios nebuvo įsigyta iš Rusijos ir Baltarusijos, viskam rasta alternatyvų ar atitikmenų.
Veža visus metus
Daugiausia grūdų Lietuvos teritorijoje „LTG Cargo“ perveža Klaipėdos uosto kryptimi, o mažesnė dalis gabenama įvairiais kitais maršrutais šalies viduje, pavyzdžiui, iš vieno elevatoriaus į kitą arba gamintojui. Šiuo metu jaučiamas pervežimų pikas, tačiau grūdai Lietuvoje gabenami ištisus metus – augintojai ar perdirbėjai turi daugiau talpyklų, tad grūdus gali saugoti ir parduoti, kai rinkoje vyrauja palankiausios kainos.
G. Urbonavičė informavo, kad 2021 m. „LTG Cargo“ geležinkeliais vietiniais maršrutais (Lietuvos teritorijoje) pergabeno 2, 6 mln., 2022 m. – 2,5 mln. t, 2023 m. ir 2024 m. – apie 3 mln. t grūdų. Ateinančiais, 2026-aisiais, metais planuojama pervežti panašų kiekį kaip ir šįmet – 3,3 mln. t. Šie skaičiai rodo nuoseklų geležinkeliais pervežamų grūdų apimties augimą.
Visas grūdvežių parkas yra įdarbintas ir aktyviai naudojamas – vagonai išnuomoti ilgalaikei nuomai arba naudojami trumpalaikiam grūdų vežimui, apyvartą galima bus įvertinti pasibaigus sezonui. Su naujais vagonais „LTG Cargo“ geba operatyviai patenkinti rinkos poreikius – tai itin svarbu šiais metais, kai žemdirbiams teko kuo skubiau nuimti ir išgabenti vėlesnį nei įprasta derlių. Vis dėlto skaičiuojama, kad, net ir esant didesniam poreikiui, „LTG Cargo“ jį gebėtų patenkinti turimais vagonais – efektyvinami procesai, pasiruošimas grūdų sezonui sudaro tam sąlygas.
Naujos problemos
Kai, atrodo, Lietuvos žemdirbių problemos dėl nesklandaus eksportui skirtų grūdų pervežimo išsisprendė, atsirado kitų.
Prasidėjus karui Ukrainoje, netrukus prasidėjo problemos dėl ukrainietiško grūdų derliaus eksporto. Buvo blokuotas priėjimas prie Juodosios jūros uostų, tad Ukrainai teko ieškoti kitų eksporto būdų. Kaimyninės šalys mielai gelbėjo ukrainiečiams, tačiau vėl pasipylė problemos. Karo alinamos šalies grūdai ėmė nebepasiekti galutinio tikslo (tradicinės Ukrainos grūdų rinkos – daugiausia Šiaurės Afrikos ir kitos trečiosios šalys), jie ėmė nusėsti tarpinėse stotelėse, tarp kurių buvo ne tik Lietuva, bet ir Lenkija. Stulbinantis Ukrainos grūdų derlius ėmė daryti įtaką vietinėms rinkoms, mažindamos tranzito šalių ūkininkų užaugintų grūdų kainas. Štai tada ir pasipylė lenkų ūkininkų protestai prie Lenkijos ir Ukrainos sienos su reikalavimais nebeįleisti ukrainietiškų grūdų, net ir pervažiuoti šalies teritoriją.
Vėliau atsirado dar daugiau problemų, nes tranzitu per kaimynines valstybes (tarp jų ir Lietuvą) imta vežti rusų iš Ukrainos užkariautų teritorijų vagiamus grūdus.
Bandymai neapsigauti
Kad būtų išvengta agresorės apgavysčių, dar šių metų pradžioje tuometis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas kartu su Ukrainos ir Didžiosios Britanijos kolegomis pasirašė Susitarimo memorandumą dėl grūdų patikros schemos įgyvendinimo (2025 m. sausį, 17-ojo pasaulinio maisto ir žemės ūkio forumo Berlyne metu).
Siekiant užtikrinti produktų kilmės skaidrumą, numatyta atlikti kiekvieno vagono ar transporto priemonės fizinį tikrinimą ir siuntų ėminių analizę.
Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad, pasirašius šį Susitarimo memorandumą, atsirado galimybė taikyti kilmės tyrimus tranzitu per Lietuvos jūrų uostą Rusijos gabenamiems grūdams ir taip kovoti su neteisėtu Ukrainos grūdų eksportu iš okupuotų teritorijų. Klaipėdos uostas tapo pagrindiniu Ukrainos grūdų kilmės patikros centru. Pažangios Didžiosios Britanijos technologijos padeda nustatyti grūdų auginimo vietą, taip užtikrinant Ukrainos ūkininkų interesų apsaugą ir rinkos skaidrumą. Susitarimo memorandumo nuostatų įgyvendinimas tapo istoriniu žingsniu, leidžiančiu teisiškai reikalauti Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įrodyti grūdų kilmę, užkardant neteisėtai iš Ukrainos perimtų grūdų realizavimą.
Šios priemonės veiksmingumą pripažįsta ir LGAA tarybos narys A. Macijauskas: „Pasitelkus tokias technines galimybes, buvo pasiektas maksimalus rezultatas.“
Tapo nekonkurencingi
Lietuvoje teisės akto nuostatos, susijusios su grūdų kilmės nustatymu, įsigaliojo ir patikros pasienyje pradėtos vykdyti nuo šių metų gegužės 1 d. Žemės ūkio ministro įsakyme numatyta griežta kontrolė tranzitu per Lietuvą vežamiems grūdams ir pašarinėms žaliavoms, tokioms kaip kukurūzai, kviečiai, miežiai ir saulėgrąžos, atkeliaujantiems iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių, rašoma redakcijai atsiųstame atsakyme į klausimą, ar tikrai ir kaip užtikrinama, kad į Lietuvą nepatektų ir tranzitu nebūtų vežami agresorės pavogti ukrainietiški grūdai. Siekiant užtikrinti produktų kilmės skaidrumą, numatyta atlikti kiekvieno vagono ar transporto priemonės fizinį tikrinimą ir siuntų ėminių analizę. Jeigu tyrimų rezultatai parodys, kad ne mažiau kaip 50 proc., tikėtina, grūdų kilmė neatitinka dokumentuose nurodytos šalies, siunta bus laikoma suklastota. Apie tokias siuntas bus nedelsiant informuojama Europos Komisija. Taip pat yra numatyta, kad patikrų išlaidas turi padengti atsakingi veiklos vykdytojai.
Nuo patikrų pradžios, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, pasienio veterinarinei kontrolei įvežamų nei pašarinių žaliavų (kukurūzų, kviečių, miežių, saulėgrąžų grūdų), nei maistui skirtų javų ir jų produktų iš Rusijos ir Baltarusijos iki šios dienos pateikiama nebuvo. Manome, kad taikomos priemonės tikslas buvo visiškai pasiektas – sugriežtinta kontrolė padidino administracinę naštą tiek, kad abejotinos kilmės produkcija prarado konkurencingumą.
Grūdų kilmės tyrimus koordinuoja ir tyrimų rezultatus teikia Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas.
Signalų nebuvo
LTG atstovė sakė, kad grūdų (rugių, kviečių, miežių, rapsų) per Lietuvą pervežimas iš Ukrainos geležinkeliu šįmet nevyko, o importas į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos yra draudžiamas nacionaliniais apribojimais. LTG grupėje veikia ir nuolat tobulinama sankcijų kontrolės sistema, apimanti kelių lygių kontrolę, periodinį ir nuolatinį sankcijų rizikų identifikavimą, tačiau nevykdant tokių pervežimų nebuvo fiksuota signalų apie galimus bandymus pervežti vogtus grūdus.
VMVT duomenimis, į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos, okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.
Kainų svyravimai
Lietuvoje šių metų rugpjūčio paskutinę savaitę daugumos grūdų supirkimo kainos padidėjo, tačiau buvo mažesnės negu 2024 m. tuo pačiu metu. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2025 m. 35 savaitę (rugpjūčio 25–31 d.) labiausiai padidėjo pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina – palyginti su prieš savaitę (34 savaitę, rugpjūčio 18–24 d.) buvusia kaina, ji padidėjo 7,21 proc. (iki 154,75 Eur/t). Avižų ir kvietrugių vidutinės supirkimo kainos per savaitę padidėjo atitinkamai 6,34 proc. (iki 127,92 Eur/t) ir 4,04 proc. (iki 142,83 Eur/t). Rugių ir rapsų supirkimo kainos per savaitę beveik nepakito – sudarė atitinkamai 119,53 Eur/t ir 456,86 Eur/t.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (2024 m. 35 savaitę, rugpjūčio 26–rugsėjo 1 d.), daugumos grūdų supirkimo kainos sumažėjo. Labiausiai sumažėjo kvietrugių supirkimo kaina (–15,54 proc.). Kviečiai analizuojamu laikotarpiu atpigo 12,76 proc., o avižos – 12,64 proc. Mažiausiai per metus sumažėjo rugių (–6,41 proc.) ir pašarinių miežių (–2,15 proc.) supirkimo kainos. Tik rapsų vidutinė supirkimo kaina per metus padidėjo 3,23 proc.
Šaltinis: ŽŪDC
Plotų statistika
Šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje nukulta mažiau grūdinių augalų negu praėjusių metų analogišku metu. Preliminariais 2025 m. rugpjūčio 29 d. duomenimis, surinktais iš Lietuvos grūdinių augalų ir rapsų augintojų, auginančių 50 ir daugiau ha grūdinių augalų ir rapsų, buvo nukulta 66 proc. javų pasėlių ploto – 28 proc. mažesnis plotas negu 2024 m. analogišku laikotarpiu. Daugiausia, šių metų rugpjūčio 29 d. duomenimis, buvo nukulta miežių – 85,6 proc. ir tai buvo 13,1 proc. mažiau, palyginti su 2024 m. analogišku laikotarpiu. Kviečių nukulta 84,4 proc. – 13,9 proc. mažesnis plotas negu 2024 m. analogišku laikotarpiu, rugių – 81,7 proc. (–17,7 proc.), kvietrugių – 77,7 proc. (–20,7 proc.), žirnių – 65,9 proc. (–31,4 proc.), o avižų – 64,8 proc. (–32,7 proc.).
Rapsų, rugpjūčio 29 d. duomenimis, buvo nukulta 94,0 proc. – 4 proc. mažesnis plotas negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu.
Šaltinis: ŽŪDC
Eksporto rinka
Lietuvos grūdų supirkimo įmonės 2025 m. liepos mėnesį eksportavo beveik 58 proc. mažiau grūdų negu praėjusių metų analogišku laikotarpiu. Dėl šiais metais vėlyvesnės javapjūtės Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų liepos mėnesį eksportavo tik 53,48 tūkst. t grūdų – 57,7 proc. mažiau negu 2024 m. liepą. Didžiąją eksportuotų grūdų dalį (84,6 proc., arba 45,22 tūkst. t) sudarė kviečiai. Juos Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo į Lenkiją, Vokietiją, Portugaliją ir Nigeriją (vidutinė kaina – 225,84 Eur/t). Miežiai (2,48 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją ir Lenkiją (vidutinė kaina – 193,92 Eur/t), kvietrugiai (5,02 tūkst. t) – į Lenkiją ir Ispaniją (vidutinė kaina – 196,95 Eur/t).
Šaltinis: ŽŪDC
Kenčia dvigubai
Pasaulinė rinka šiuo metu išgyvena pertekliaus laikotarpį – Europos Komisija prognozuoja, kad kviečių derlius 2025 m. ES gali siekti daugiau nei 143 mln. t, tai net 13 proc. daugiau nei pernai. Pasaulinės atsargos auga, o tai daro įtaką kainų kritimui. Lietuvos ūkininkai dėl to kenčia dvigubai: viena vertus, mažėja supirkimo kainos, kita vertus, brangsta džiovinimas, logistika, technikos remontas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas sako, jog jau dabar girdime iš ūkininkų, kad jie rimtai svarsto mažinti pasėlių plotus arba diversifikuoti veiklą – daugiau investuoti į augalininkystės alternatyvas ar gyvulininkystę. Jei valstybė nesiims sprendimų, tai gali turėti ilgalaikių padarinių visai šalies žemės ūkio struktūrai.
Šaltinis: ŽŪR
(be temos)