Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius teigė, kad dabartinė situacija ūkininkams yra kaip tiksinti bomba, nes daugelis ūkininkų dėl blogų šių metų grūdų derliaus rezultatų turi daug įsiskolinimų, o ši grandinė tęsiasi per visą žemės ūkio sistemą.

Dėl to padidėjo ir superkamų grūdų kainos. Kaip ELTA jau rašė, spalio pirmąją savaitę Lietuvos grūdų supirkimo įmonės kviečius supirko vidutiniškai po 183,2 euro už toną - 1,12 proc. didesne kaina, palyginti su rugsėjo pradžioje buvusia kaina.

Pasak K. Starkevičiaus, bloga situacija gali paskatinti ūkininkų bankrotus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad dalį Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) funkcijų nuo spalio 1 d. perėmė kita institucija: iš NMA perimamas užsienio prekybos administravimo funkcijas vykdys viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

„Seniau NMA vertindavo paraiškas ir žinojo, kokie yra įsipareigojimai. Jei gamintojai įsipareigoja per metus nupirkti 1 mln. tonų grūdų iš vietinių ūkininkų, šalia buvo eksportinių prekių skyrius, kuris kontroliuodavo, kiek išduoti, kad to milijono tonų neviršytų. Dabar padarytas „katašunis“. Šita veikla atiduota agentūrai, kuri net nežino, kiek NMA administravo projektų ir koks yra poreikis, ir kažką bando daryti“, - sakė R. Žemaitaitis.

Tuo tarpu žemės ūkio viceministras Darius Liutikas sakė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paruošė rekomendacijas žemdirbiams dėl pardavimo-pirkimo sutarčių. Vienas pagrindinių aspektų - rekomenduojama sutartis sudaryti ne didesniam nei 30 proc. planuojamo užauginti pardavimui skirto grūdų derliaus kiekiui. Taip pat minima, kad sutartyse turėtų būti pažymimas pirkimo-pardavimo laikotarpis, kaina, kokybės reikalavimai, vieta, kur pristatyti grūdus, atsakomybės, taip pat įtraukta force majeure (nenumatytų aplinkybių) sąlyga.

Taip pat, pažymėjo viceministras, nuo antradienio Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ūkininkams pradėjo mokėti tiesioginių išmokų avansinę dalį. Šiais metais pirmą kartą avansinių išmokų taip pat sulauks pareiškėjai, ūkininkaujantys nederlingose žemėse.

Tiesioginių išmokų avansas sudarys 70 proc. tiesioginių išmokų dalies, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ - 85 proc. skirtos paramos sumos. Avansas ūkininkams bus mokamas iki lapkričio 30 d.

2018 m. paraiškas gauti išmokas už deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius pateikė beveik 126 tūkst., paramos pagal KPP priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ kreipėsi per 74 tūkst. ūkininkų.

Posėdyje kalbėta ir apie importuojamus grikius, kuriems esą galioja palankesnės sąlygos nei vietiniams.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) neseniai skelbė ne tik stiprinanti ekologiškų grikių kontrolę, bet ir besiruošianti didinti baudas už augalų apsaugos produktų naudojimo pažeidimus.

Siekdama apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos glifosato, poveikio, ŽŪM įpareigojo viešąją įstaigą „Ekoagros“, Valstybinę augalininkystės tarnybą ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą sugriežtinti šios neleistinos cheminės medžiagos panaudojimo ekologiškuose grikiuose kontrolę.

Grūdų augintojai piktinasi, kad tokia pati griežta kontrolė nėra vykdoma ir importuojamiems grikiams, kurių vis daugėja Lietuvos rinkoje. Kaip teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, šiemet padidėjo grikių importas iš trečiųjų šalių, ypač iš Ukrainos ir Rusijos. Per 7 šių metų mėnesius iš jų importuota 15,5 tūkst. tonų grikių, kai per tą patį laikotarpį pernai - tik 6,2 tūkst.

„Mes sąžiningai tikriname, kaip auginami grikiai Lietuvoje, - praktiškai visi grikių augintojai buvo patikrinti - nebuvo užfiksuota nė vieno pažeidimo. Nesant pažeidimų, ūkininko reikalaujama dar susimokėti 80 eurų už tyrimus. Bet kai į tą patį sandėlį važiuoja vagonai iš Rusijos, niekas nedaro tyrimų. Kodėl neprašoma, kad Augalininkystės tarnyba patikrintų kiekvieną vagoną? Tas tikrinimas užtruks 2-3 mėnesius, bet tegu stovi, kol bus patikrinta, o mūsų ūkininkams leidžiama veikti“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors Ukrainos įstatymai ir draudžia auginti genetiškai modifikuotus grūdus, tačiau valstybė per silpna tai sukontroliuoti, todėl būtina tikrinti kiekvieną į Lietuvą atvežamų grikių vagoną.