Maisto produktų krepšelis pinga ir tuštėja. Pastebėję, kad žmonės nebeįperka kasdienio stalo prekių,  gamintojai jau mažina kainas arba žada nebranginti produkcijos.

Sparčiai plonėja piniginės

Pirkėjai šį rudenį produktus renkasi ypač atidžiai žiūrėdami į jų kainą. Tai jau užfiksavo stambieji prekybininkai. Visuose miestuose greičiausiai iš lentynų iššluojami pigiausi produktai. Žmonės daugiau dėmesio kreipia į nuolaidas ir akcijas, kai prekių galima įsigyti pigiau.

"Dar neseniai gyventojai pirkdavo viską, kas pakliūdavo po ranka, dabar to nebėra. Prieš dėdami prekę į krepšelį pirkėjai gerai pagalvoja, ar jos tikrai reikia", – sakė prekybos centrų "Maxima" atstovė spaudai Renata Saulytė.

Jai pritarė ir kito stambaus mažmeninės prekybos tinklo "Rimi" atstovė spaudai Rasa Juodkienė: "Žmonės perka tiek, kiek būtina, kad nereikėtų išmesti." Jos nuomone, kitų metų pradžioje gyventojų perkamoji galia dar labiau sumenks, nes jų pečius prislėgs gerokai padidėjusios sąskaitos už šildymą, elektrą, dujas.

Maistas turi pigti

Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas įsitikinęs, kad susidūrę su ekonominiais sunkumais daugelis gamintojų yra pasirengę peržiūrėti produkcijos kainas ir jas sumažinti.

"Vyksta intensyvios prekybininkų ir tiekėjų derybos, ieškoma būdų atpiginti būtiniausius maisto produktus, nes krizei gilėjant žmonėms bus vis sunkiau įsigyti maisto", – sakė M.Busilas.

Šiuo metu pasaulinės tendencijos palankios vartotojams – mūsų šalies gamintojai, regis, neturi pagrindo didinti maisto prekių kainų. Pašnekovas įsitikinęs, kad gamintojai verčiau mažiau reklamuosis ar kitaip sumažins išlaidas, bet stengsis, kad maistas gyventojams netaptų prabanga.

"Viską reguliuoja rinka: kai gyventojai pradeda daugiau dėmesio kreipti į kainą, gamintojai priversti ją mažinti, kitaip neatlaikytų konkurencijos", – pabrėžė M.Busilas. Jo žiniomis, artimiausiu metu neturėtų brangti pieno produktai, nes yra sumažėjusi pieno supirkimo kaina. Be to, pasaulinėje rinkoje atpigus grūdams, turėtų atpigti ir duonos gaminiai.

Sunerimo, nes nebeperka

Kone kiekvieno pirkėjo krepšelyje didžiąją dalį prekių sudaro pienas ir jo produktai. Lietuvių  mėgstamiausių prekių gamintojai panikuoja: pieno produktų vartojimas krinta sparčiau, nei buvo prognozuota.

"Kai palyginame šį rudenį su praėjusiu, jie skiriasi it diena ir naktis. Nebėra paklausos. Net kainų mažinimas nebepadeda. Nežinau, kas atsitiko, bet žmonės arba valgo mažiau, arba renkasi kitą produkciją", – svarstė bendrovės "Žemaitijos pienas" komercijos direktorius Algirdas Bladžinauskas. Jo teigimu, "Žemaitijos pieno" produkcijos kainos koreguojamos atsižvelgiant į regiono gyventojų pajamas ir poreikius.

Bendrovės "Pieno žvaigždės" vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas skaičiuoja, kad nuo vasaros pradžios įmonė įvairius produktus atpigino 5 proc. ir yra pasirengusi dar mažinti kainas.

"Sunkiau besilaikantys pieno produktų gamintojai gerokai mažina kainas, dėl to ir kiti priversti piginti produkciją. Padidėjo konkurencija, visi stengiasi užimti kito vietą", – apie pokyčius rinkoje kalbėjo L.Sasnauskas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pienas ir jo produktai dar turėtų pigti 10–15 proc., nes tokios tendencijos ir pasaulinėje rinkoje. Tiesa, kitąmet dujos ir elektra brangs ir maisto pramonės įmonėms, taigi šioms teks ieškoti būdų, kaip išgyventi. Verslininkai nuogąstauja, kad pasirinkę tiesiausią kelią – padidinę kainas – gali visai atbaidyti pirkėjus.

Muziką užsako vartotojas

"Vartotojas bus visų gamintojų teisėjai. Nuo pirkėjo piniginės dydžio priklausys ir kainos. Jeigu žmonės nebepajėgs įsigyti prekių, gamintojai bus priversti peržiūrėti kainas", – pripažino kečupo gamybos bendrovės "Suslavičius-Felix" direktorius Darijus Taraila. Jo nuomone, tikroji gyventojų perkamoji galia paaiškės po to, kai jie gaus pirmas sąskaitas už šildymą, susimokės už pabrangusią elektrą. Padidėjus išlaidoms, o atlyginimams nekylant, žmonės atidžiau leis pinigus, todėl visiems gamybininkams prasidės sunkmetis – jį, anot D.Tarailos, įmonės pajus 2009-ųjų pavasarį.

Kauno verslininkas atidžiai stebi krintančias naftos kainas, mat nuo jų priklauso ir kečupo buteliukų vertė. Jei nafta toliau pigs, plastikiniai buteliukai po pusmečio atpigtų. Tačiau D.Taraila abejoja, ar pavyktų sumažinti kečupo kainą, nes pastaruoju metu 60 proc. brango pomidorų pasta, be to, didės elektros energijos ir dujų kainos.

Žuvies produktų gamybos bendrovės "Norvelita" direktorius Jordanas Kenstavičius sakė, kad vietos rinkoje bendrovė jau dirba nuostolingai, tačiau branginti produkcijos nedrįsta: "Konkurencija didžiulė, Lietuvoje užtektų pusės žuvies perdirbimo gamyklų. Išlikti nori visi, todėl mažina kainas."

Pasipylė akcijos

Sumanesni pirkėjai pastebėjo, kad mėgstamų produktų galima įsigyti pigiau, tik reikia sulaukti tinkamo momento – akcijos. Pastaruoju metu tokių dienų, kai tam tikros prekės parduodamos pigiau nei paprastai, ypač padaugėjo.

"Ir anksčiau lietuviai į akcijas atkreipdavo dėmesį, bet dabar jas ypač pastebi. Per akcijas prekių pardavimas išauga iki aštuonių kartų", – skaičiavo R.Saulytė.

Šį mėnesį "Maximoje" labiausiai pigo kruopos (25 proc.), aliejus (10 proc.), kopūstai (35 proc.). Prekybos centras įsipareigoja iki Naujųjų metų nebranginti šviežios žuvies, makaronų, sausų pusryčių, dribsnių, košių, vaikų maisto ir konditerijos prekių. Prekybos tinkle "Iki" pigo kai kurie vaisiai ir daržovės. Šio prekybos tinklo atstovas spaudai Tomas Vaišvila prognozavo, kad netrukus lentynose turėtų atsirasti naujų prekių – analogiškų esamoms, bet pigesnių. Prekybos centruose "Rimi" varškės jau galima įsigyti 10 proc. pigiau, kiti pieno produktai pigo kukliau.

Duonos gaminių gamintojai apie kainų mažinimą kol kas kalba santūriai, tačiau žada akcijų, per kurias kai kurių kepinių bus galima įsigyti pigiau. Pavyzdžiui, bendrovė "Fazer Kepyklos", per akcijas, kurios prasidės lapkričio viduryje, produktų siūlys įsigyti 10–20 proc. pigiau.

Maisto prekių kainų pokytis per rugsėjį (proc.)

Makaronai –3
Avižiniai dribsniai –1,3
Mėsos faršas –0,8
Šaldyta jūrų lydekų filė –0,1
Kefyras –0,1
Fermentinis sūris –0,1
Sviestas –0,2
Šokoladas –0,1
Obuoliai –10
Malta vakuumuota kava –2,1

Šaltinis: Statistikos departamentas