„Tokį pokytį nulėmė neigiama neto tarptautinė migracija. Tai reiškia, kad mūsų daugiau emigravo negu imigravo, ir neigiama natūrali gyventojų kaita, t. y. daugiau numirė negu gimė“, – pasakojo Statistikos departamento generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė.

Per dešimtmetį išvyko beveik 120 tūkst. daugiau žmonių nei atvyko. Daugiausia – jauni ir darbingi vyrai.

„Dar mus gelbsti iš praeities atėjusios gausios vyresnio darbingo amžiaus kartos, kurios dar yra darbo rinkoje, bet jos išeis ir Lietuva tą pajaus ekonomiškai labai stipriai“, – sakė VDU profesorius Domantas Jasilionis.

Dėl vyrų emigracijos ir didesnio mirtingumo, stipriosios lyties atstovų šalyje 200 tūkst. mažiau nei moterų, tačiau yra vietovių, kur vyrų vis dar daugiau nei moterų. Pavyzdžiui, Pravieniškėse – beveik 80 proc. vyrų. Tačiau šioje vietoje statistiką iškreipia pataisos namai. Antroje vietoje – Šiaulių rajone esantys Romučiai. Mažiausiai vyrų – vos kas trečias – Kupiškio rajone, Šnipeliškio kaime.

Per dešimtmetį padaugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Per dešimtmetį moterų, kurios niekada nebuvo ištekėjusios, padaugėjo trimis procentais. Yra ir gerų žinių – šešiais procentais padaugėjo turinčių aukštąjį išsilavinimą. „Yra pozityviausi, sparčiausiai augantys gimstamumo rodikliai, pakankamai mažas, artimas Vakarų šalims, mirtingumas, maža emigracija, tai – demografinis Lietuvos potencialas“, – vardijo VDU profesorius.

Tačiau kita specialistė sako, kad turinčių aukštąjį išsilavinimą padaugėjo ne vien dėl to, kad daugiau studijuoti ėmė, o dėl emigracijos. Žmonės emigruoja ne tik į užsienį, bet ir Lietuvoje – iš kaimų važiuoja į miestus. O iš didmiesčių – į priemiesčius.

Iš miestų vienintelis Vilnius ūgtelėjo. Čia gyvena daugiau nei pusė milijono žmonių. Keturiais procentais mažiau nei prieš dešimtmetį. Per šį laiką labiausiai sumažėjo Panevėžys – neliko kas dešimto gyventojo. Daugiausia naujakurių sulaukė Klaipėdos rajonas.

Kraustynės, anot specialistų, tik didina atotrūkį tarp miesto ir kaimo. „Atokesnių vietovių gyventojai turi mažesnes galimybes, susijusias su išsilavinimu, sveikatos apsauga, darbo vietomis“, – teigė Socialinių mokslų centro atstovė Rūta Ubarevičienė.

Per dešimtmetį pasikeitė ir tai, į ką žmonės tiki. Trimis procentais sumažėjo Romos katalikų. Už tai atsirado naujų tikėjimų. Tarp jų – ir raganiai.

Šįkart gyventojų surašymą atliko penki darbuotojai vietoje septynių tūkstančių. Jie nevaikščiojo po namus, bet išanalizavo registrų duomenis. Naujoviškas surašymas kainavo milijoną tris šimtus tūkstančių eurų – beveik septynis kartus mažiau nei prieš dešimtmetį.