„Yra tokia teorija, kad atrajojantys gyvūnai išskiria metaną, o tai yra labai agresyvios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tačiau mes gyvulininkystės Lietuvoje tiek turime mažai, kad mums iš to jau kyla problemų“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Hofmanas.

„Turėdami mažai gyvulininkystės mažai atgal grąžiname organikos mėšlo pavidalu į dirvožemį“, – aiškina ministras.

Pasak I. Hofmano, gyvulių auginimas gali prisidėti prie aplinkosaugos tikslų. Jis pabrėžia šios veiklos naudą puoselėjant bioįvairovę ir tvarkant tam tikrus kraštovaizdžio elementus.

„Lietuvoje gyvulininkystė tikrai nekelia absoliučiai jokių problemų ir manau, kad aplinkosaugininkai su tuo sutiktų, o netgi gyvuliai turi pranašumą, pavyzdžiui, ekstensyviai tvarkant tam tikrus plotus arba ganant pievas. (...) Kur negalima nušienauti, tai yra gyvūnų grupės, kur jos galėtų tiesiogiai nuėsdamos žolę palaikyti tvarkingą kraštovaizdį“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė tarp prioritetų žemės ūkiui yra numačiusi ir gyvulininkystės plėtrą Lietuvoje. Taip pat bus siekiama efektyvesnio organinių trąšų ir biodujų išnaudojimo, sukuriamo auginant gyvulius.

„Parengsime ambicingą Lietuvos gyvulinkystės plėtros strategiją, ypatingą dėmesį skirsime ūkinių gyvūnų genetinės vertės didinimui, pašarų ir produkcijos kokybės, auginimo efektyvumo didinimui“, – pateikiama Vyriausybės programoje.