Prioritetas – keleiviai

„Galėtume aprėpti ir miestų pervežimus, ypač tuos miestus, kurie turi elektroninius bilietus, taip pat ir „Lietuvos geležinkelius“. Ne kartą esame pateikę siūlymų, kaip įtraukti į tinklą“, – teigė įmonės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Anot „Kautros“ vadovo, prie sistemos galėtų prisijungti ir Nemunu plaukiojantis laivas „Raketa“, ir keltai, perkėlos.

Seimo narys Kristijonas Bartaševičius suabejojo, ar Lietuvoje reikia tokios bendros sistemos: „Ar turime pakankamai keleivių, kad atsipirktų tokia integracija?“

Miestai apsispręstų, kad keleivis važiuotų nemokamai už tai, jog savo automobilį paliko garaže.

Pasak jo, didmiesčiuose jau sukurtos skirtingos bilietų sistemos: Kaune veikia elektroninių bilietų sistema „Žiogas“, vilniečiai naudojasi „Trafi“ programėle.

„Kauno savivaldybė susikūrusi savo „Žiogą“ ir nenori eiti į „Trafi“. Veikiausiai tas pats yra ir kituose miestuose“, – svarstė jis.

Atliks analizę

Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupės vadovas Gražvydas Jakaubauskas pabrėžė, kad pasaulyje, jo žiniomis, bendrą bilietų sistemą turi tik dvi valstybės – Estija ir Singapūras.

„Geriausia bilietų centralizacija vyksta regionų lygmeniu“, – pareiškė ministerijos atstovas.

Susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės teigimu, numatoma atlikti bilietų platformų efektyvumo analizę.

„Reikėtų atsakyti vieną kartą ir visiems laikams, koks matomas valstybės vaidmuo, kokiais atvejais verslas turėtų pats susitarti arba regionai, miestai ir kokių jiems integracijų reikia“, – sakė viceministrė.

Ji informavo, kad ketinama atgaivinti „Vintros“ sistemą, skirtą kelionių viešuoju transportu maršruto paieškai ir planavimui.

Automobilį – į garažą

L.Skardžiuko įsitikinimu, bendra bilietų sistema leistų daliai žmonių persėsti iš savo automobilių į visuomeninį transportą.

„Perka keleivis iš Vilniaus bilietą į Klaipėdą, o miestai gali apsispręsti, kad tas keleivis sostinėje ar uostamiestyje važiuotų nemokamai už tai, jog savo automobilį palieka garaže“, – kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius.

Dabar, pasak jo, B linija naudojasi daugiau kaip 40 įmonių, vežančių keleivius visais 360 tolimojo susisiekimo maršrutais. Prie jos jau prisijungė 150 priemiesčių maršrutų aptarnaujančių vežėjų.

Keleiviai bilietus dabar gali įsigyti naudodamiesi programėle, interneto svetainėje, autobusų stočių kasose ir savitarnos terminaluose.

„Kautros“ vadovas sako, kad 2021-aisiais per sistemą parduota 1,66 mln. bilietų.

18-osios Vyriausybės programoje numatytas susisiekimo infrastruktūros jungimas į bendrą ir nacionaliniu mastu skirtingas transporto rūšis integruojantį tinklą.