Baigiančios kadencijos Seimas tikriausiai nebesiūlys jokių sprendimų, kaip įgyvendinti sekmadienį įvykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės (AE) statybos rezultatus.

„Iš emės galbūt gali kažkokį teisės aktą registruoti šios kadencijos Seimo nariai, tačiau ir logiškai, ir įstatymiškai svarstymas turėtų būti naujos kadencijos susirinkusio Seimo, ir sprendimas priimamas jau kitos kadencijos Seimo, nes šios kadencijos Seimas jau viską yra pasakęs šiuo klausimu“, - po Seimo frakcijų seniūnų pasitarimo žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Pasak jos, pasitarimas įvyko, siekiant dėl referendume išsakytos gyventojų pozicijos išvengti ilgų diskusijų Seimo salėje.

„Nueinančio Seimo kažkokie sprendimai gali jau neatitikti būsimo Seimo valios. Dabar jau nebėra daug prasmės referendumo temos naudoti kaip viešųjų ryšių priemonės rinkimų kampanijose, todėl tokie sprendimai ir yra įmanomi“, - teigė konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Pasak jo, dabar reikia žmonėms labiau išaiškinti naujos AE parametrus ir kaštus, kad nebebūtų „žeriamos fantazijos“. „Kai tai būtų aiškiai išdėstyta, žmonės jau galėtų spręsti jau kažkaip kitaip“, - teigė J.Razma.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) negalutiniai duomenys rodo, kad naujos AE statybos šalininkų yra beveik dukart mažiau nei priešininkų.

Remiantis 2013 apylinkių (iš viso yra 2017) balsavimo rezultatais, už naująją AE balsavo 34,05 proc., arba 459,2 tūkst. gyventojų, o prieš - 62,71 proc., arba 845,9 tūkst. žmonių.

Referendume savo poziciją dėl didžiausio energetikos objekto statybos išreikšti savo poziciją atėjo 52,48 proc., arba 1,348 mln. balso teisę turinčių šalies gyventojų. VRK dar neturi informacijos iš 4 apylinkių, tačiau jų duomenys bendro rezultato jau nebepakeis – referendumas laikomas įvykusiu.

Balsavimo teisę turėjo beveik 2,57 mln. šalies gyventojų.