Populiarėja elektroninė prekyba

COVID-19 pandemijos metu įvestas karantinas paskatino dar aktyvesnį visuomenės skaitmenizavimąsi: naudojimąsi paslaugomis, darbą nuotoliniu būdu, elektroninę prekybą, finansines operacijas. Verslumo ir eksporto agentūros "Versli Lietuva" inicijuota Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad karantino metu penktadalis (20 proc.) apklaustųjų internetu pradėjo pirkti daugiau, trečdalis (30 proc.) – pirko tiek pat, kiek ir iki karantino, beveik dešimtadalis (9 proc.) pirko mažiau, o 41 proc. atsakė, kad iš viso neperka internetu.

Nuo balandžio iki karantino pabaigos gegužę vien "Verslios Lietuvos" elektrininės prekybos platformoje "Internete karantino nėra" užregistruota net 830 parduotuvių. Daugiausia aprangos ir dizaino prekių parduotuvių, jų yra apie 20 proc. Antra pagal dydį kategorija yra maisto prekės.

Skirtingos institucijos prevencinę veiklą vykdo pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina.

Apie 50 proc. naujų elektroninio verslo parduotuvių buvo atidarytos Vilniuje, Kaune – 19 proc. Klaipėdoje – 6 proc., o Lietuvos regionuose – 25 proc.

Spartus elektroninių parduotuvių populiarėjimas padidino ir galimybes vykdyti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje. Tačiau, pasak valstybės auditorių, Lietuvoje elektroninių nusikaltimų prevencija, kontrolė ir tyrimas yra nepakankami ir neveiksmingi.

Tikrinta Generalinės prokuratūros, Policijos departamento, Krašto apsaugos ir Teisingumo ministerijų veikla 2015–2019 m. planuojant ir įgyvendinant nusikaltimų elektroninėje erdvėje prevenciją, užtikrinant šių nusikaltimų ištyrimą bei sudarant sąlygas šios srities tyrimams tobulinti. Tiesa, auditas neatskleidžia COVID-19 poveikio interneto erdvėje, nes buvo pradėtas dar gerokai iki karantino.

"Augant elektroninių nusikaltimų mastui, visuomenė turi būti pasiruošusi atpažinti nusikaltimų elektroninėje erdvėje grėsmes ir sugebėti nuo jų apsisaugoti. Turi būti suformuotos pajėgos, gebančios užkardyti ir ištirti šio pobūdžio nusikaltimus, tačiau elektroninių nusikaltimų užkardymo ir tyrimo procesuose nustatyta trūkumų ir visuomenei dar neužtikrinama saugi aplinka elektroninėje erdvėje", – tvirtina Valstybės kontrolė.

Penkios institucijos nesužiūri

"Skirtingos institucijos prevencinę veiklą vykdo pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina, neatlieka prevencinės veiklos poveikio vertinimo, todėl įgyvendinamos panašios prevencinės priemonės, kurios neduoda reikiamo rezultato. Pavyzdžiui, švietėjišką veiklą elektroninio sukčiavimo tema vykdė penkios institucijos", – sako Asta Riukienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji patarėja.

Prevencine veikla šioje srityje užsiima policija, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir kitos institucijos, tačiau jos savo veiklos tarpusavyje nederina, neatlieka veiklos poveikio vertinimo ir nesukuria šalies mastu veikiančios planavimo bei koordinavimo sistemos.

Vien tik policijos įstaigos per 2015–2019 m. įgyvendino apie 1,5 tūkst. įvairių prevencinių priemonių, daugiausia orientuotų į šviečiamąją veiklą renginių metu ir informaciją teikiant internete. Tačiau dalyvaujančios institucijos veikia savo kompetencijos srityje ir pagal savo nustatytus prioritetus, prevencinių priemonių tarpusavyje nederina, neatlieka prevencinės veiklos nusikaltimų elektroninėje erdvėje poveikio vertinimo, šalies mastu nesukurta tarpinstitucinė prevencinės veiklos planavimo, koordinavimo ir poveikio matavimo sistema. Dėl šių priežasčių įgyvendinamos panašios prevencinės priemonės neduoda reikiamo rezultato. Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2019 m., palyginti su 2018 m., Lietuvoje 16 proc. padaugėjo (nuo 28 iki 44 proc.) gyventojų, kurie mano, kad nepajėgūs apsisaugoti nuo nusikaltimų elektroninėje erdvėje.

JAV programinės įrangos įmonės "WebsiteBuilderExpert" kibernetinių nusikaltimų rizikos ES šalyse 2018 m. tyrimo duomenimis, Lietuva yra šeštoje vietoje tarp 28 ES valstybių kaip viena didžiausių kibernetinių nusikaltimų rizikų turinti šalis. 2019 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad didėja rizika tapti nusikaltimų elektroninėje erdvėje auka, o 42 proc. gyventojų nėra gerai informuoti apie nusikaltimų šioje erdvėje grėsmes.

Blokavimo teisės, kurios turėtų apriboti prieigą prie nepageidaujamo ir žalingo turinio internete, suteiktos septynioms institucijoms. Auditoriai nustatė, kad iki 2020 m. vasario šalies mastu iš viso buvo užblokuota 511 svetainių. Atlikus blokavimo veiksmus, sukuriama kita veidrodinė svetainė. Pavyzdžiui, iš 397 Lošimų priežiūros tarnybos blokuotų svetainių 297 buvo veidrodinės. Nepageidaujamą ir žalingą turinį internete platinantys asmenys geba apeiti blokavimo mechanizmą, todėl šios priemonės yra laikino pobūdžio, o neteisėtas ir žalingas turinys lieka nepašalintas. Dėl to gyventojams ir toliau išlieka grėsmė nukentėti nuo galimai vykdomų nusikaltimų.

Nesikeičia informacija

Policija nevaldo visos informacijos apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikalstamos veikos, nes ne visi kibernetinio saugumo subjektai (19 iš 143 valstybės auditorių apklaustų) praneša policijai apie kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikalstamos veikos elektroninėje erdvėje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija tokios informacijos policijai 2015–2019 m. nė karto neteikė, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nurodo kibernetinio saugumo subjektams patiems kreiptis į policiją.

Policija ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras nesikeičia turimais duomenimis apie elektroninėje erdvėje vykstančius įvykius ir incidentus. Be to, nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti, kurie kibernetiniai incidentai galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje. Taip pat nėra aiškiai reglamentuota, ką kibernetinio saugumo subjektai privalo informuoti – policiją ar Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą apie kibernetinius incidentus, galimai turinčius nusikalstamos veikos požymių.

Pasak Valstybės kontrolės, 64 proc. apklaustiems kibernetinio saugumo subjektams neaišku, kaip įvertinti nusikaltimo nuostolį ar žalą, 51 proc. – kaip tinkamai surinkti ir išsaugoti elektroninius įrodymus, o 27 proc. – kaip reaguoti į galimai vykdomą nusikaltimą elektroninėje erdvėje. Be to, nesudarytos sąlygos kibernetinius incidentus, kurie galimai yra nusikaltimai elektroninėje erdvėje, valdyti taikant vieno langelio principą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras aktyviai nevykdo kibernetinių incidentų, kurie galimai yra nusikalstamos veikos, stebėsenos ir analizės, tam neskiria pakankamai žmogiškųjų išteklių (su kibernetiniais incidentais dirba vienas pareigūnas, per 2015–2019 m. jis atliko 9 kibernetinių incidentų tyrimus).

Trigubas krūvis

Valstybės kontrolė nustatė, kad trūksta specializuotų pajėgumų tirti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Keturiuose daugiausia nusikaltimų elektroninėje erdvėje ikiteisminius tyrimus atliekančiuose specializuotuose padaliniuose viršijamas priimtinas (ne daugiau kaip šeši ikiteisminiai tyrimai vienu metu) pareigūnų darbo krūvis. Kai kurių pareigūnų krūviai iki 3 kartų viršija nustatytą normą. Todėl šalies mastu nepakankamai identifikuojami sisteminiai nusikaltimai elektroninėje erdvėje.

Nors apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų lygiu atliekama duomenų analizė, siekiant nustatyti sisteminius nusikaltimus, tačiau Generalinė prokuratūra skirtinguose komisariatuose nustato atliekamus ikiteisminius tyrimus, kurie neidentifikuojami kaip sisteminio nusikaltimo dalis ir nesujungiami. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki šių metų vasario 18 d. skirtingose ikiteisminio tyrimo įstaigose buvo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai, kurie nebuvo sujungti į vieną sisteminį.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras neturi visos informacijos apie nustatomus sisteminius nusikaltimus. Nuo 2018 m. birželio iki 2020 m. kovo mėn. Lietuvos kriminalinės policijos biuras gavo vienuolika tarnybinių pranešimų apie sisteminius nusikaltimus elektroninėje erdvėje iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kiti padaliniai tokios informacijos neteikė. Neidentifikavus visų sisteminių nusikaltimų, prarandama galimybė įvertinti tikrąjį nusikalstamų veikų žalos mastą, nukentėjusių ir kaltininkų skaičių.

Ikiteisminiai tyrimai nukenčia ir todėl, kad juos atlieka nespecializuoti pareigūnai, jiems trūksta šios srities kompetencijos. Per pastaruosius ketverius metus nespecializuoti pareigūnai atliko vidutiniškai 62 proc. visų nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų. Daugiau kaip dešimtadalis šių tyrimų turėtų būti priskirti specializuotiems daliniams.

Taip pat krūvius didina neužkardomi nusikaltimai elektroninėje erdvėje, vykdomi iš laisvės atėmimo vietų. Pavyzdžiui, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos specializuotų padalinių tiriami elektroniniai sukčiavimai iš laisvės atėmimo vietų 2019 m. sudarė 8–16 proc. visų tais metais registruotų šio pobūdžio nusikaltimų. Pasak kontriolierių, siekiant perskirstyti ir mažinti darbo krūvius vienam pareigūnui, ikiteisminius tyrimus paskiriama atlikti žvalgybos funkciją vykdantiems pareigūnams, taip mažinant žvalgybos veiksmų apimtis šioje srityje.