Anot jos, remdamasi ta informacija, EK gali iškelti Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO).

„Informacija apie įmonių patiriamas problemas yra susisteminta ir pateikta EK, kuri aktyviai įsitraukė spręsdama atskirų įmonių atvejus ir renka informaciją dėl galimos bylos Kinijai iškėlimui PPO“, – Eltą informavo URM atstovai. Byla Kinijai būtų keliama kaltinant Pekiną pažeidus PPO nediskriminavo ir skaidrumo principus.

Vis tik įvertinti tikslią žalą, kurią patyrė Lietuvos įmonės, paaiškina ministerija, sekasi sunkiai, kadangi tiek jai, tiek verslui sunku surinkti būtiną informaciją.

„Kinijos valdžiai neigiant sistemišką lietuviškos produkcijos blokavimą, visos reikalingos informacijos surinkimas pasunkėja, nes jos negauna ir pačios verslo įmonės, patiriančios trikdžių, todėl sudėtinga įvardyti tikslius duomenis, kokią ekonominę žalą patiria Lietuva“, – pažymi URM.

Pasak ministerijos, tarptautiniu lygiu sprendžiama, kaip atgaivinti prekybą su Kinija bei užkirsti kelią panašiems Pekino veiksmams prieš kitą ES šalį. Tam esą telkiama ir demokratinių valstybių koalicija.

„URM kartu su EK, PPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir kitų valstybių vyriausybėmis aktyviai dirba ir ieško ilgalaikių tvarių sprendimų ir būdų, kurie padėtų atnaujinti prekybos srautus su Kinija, o trečiosios šalys negalėtų imtis neteisėtų priemonių išskirtinai prieš vieną ES narę, ir telkia demokratinių valstybių koaliciją“, – nurodo ministerija, be kita ko patikinusi, kad atsvaros Kinijai ieškoma kitose Tolimųjų Rytų regiono valstybėse.

„Kartu su strateginiais partneriais ir kitomis Indijos–Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis (Australija, Japonija, Pietų Korėja) ieškoma įvairių naujų alternatyvų Lietuvos verslui, kurios vėliau neabejotinai peraugs į tvarų ir abipuse ekonomine nauda paremtą bendradarbiavimą“, – priduria URM atstovai.

Jų duomenimis, praėjus beveik mėnesiui nuo linijos atidarymo krūviai sumažėjo, o dauguma pasiteiravimų šiuo metu yra konsultacinio pobūdžio. Nuo gruodžio 17 d. veikia ir speciali darbo grupė, kurioje URM ir pagrindinių Lietuvos verslo asociacijų atstovai tariasi, kaip tvarkytis su Kinijos spaudimu. Jai vadovauja užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

ELTA primena, kad URM, reaguodama į precedento neturinčius Kinijos veiksmus prekybiniuose santykiuose su Lietuva, gruodžio 10 d. įsteigė „Karštąją liniją“, kuria verslo įmonės gali tiesiogiai susisiekti su Užsienio reikalų ministerija, jeigu patiria trikdžių prekiaudami su partneriais Kinijoje.

Kinija pradėjo spausti Lietuvos verslą po to, kai lapkričio viduryje Vilniuje buvo atidaryta pirmoji pasaulyje Taivano atstovybė salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o URM tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.

Lietuvos tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, tačiau jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia šimtai įmonių, gaminančių tokius produktus kaip baldai, lazeriai, maisto produktai ir drabužiai, skirtus tarptautinėms bendrovėms, kurios parduoda šias prekes Kinijai.

Lietuvos įmonės, susiduriančios su Kinijos ekonominiu spaudimu, kviečiamos darbo valandomis kreiptis telefonu 8 616 95910 arba el. paštu [email protected]. Lietuvos verslui bus teikiama informacija bei rekomendacijos dėl iškilusių prekybos su Kinija problemų. URM prašo įmonių pateikti kuo konkretesnę informaciją apie Kinijos muitinės ir kitų institucijų taikomus ribojimus lietuviškiems kroviniams.