„Siurprizas daug kam su kuo kalbi, kad žymiai daugiau įmokame į programą, negu gauname. Tai pirmas signalas, kad kažkas ne taip“, – praėjusią savaitę Seime surengtoje diskusijoje apie ES finansuojamas mokslinio tyrimo programas energetikoje ir aplinkosaugoje sakė Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė tikisi, kad naujame programos finansiniame laikotarpyje situacija kei

sis, nes Briuselyje stiprinama šalies atstovų komanda – įkurtas Lietuvos mokslo ir inovacijų ryšių ir kompetencijos biuras, kuris, anot viceministrės, atliks ir „šiokią tokią lobistinę veiklą siekiant, kad Lietuvos vaidmuo įgyvendinat „Horizonto“ projektus būtų didesnis“.

„Turime naujai įsteigtą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri turėtų uždėti tas kryptis, kaip modeliuosime ateities iššūkius energetikoje žiūrėdami per inovacijų ir mokslo potencialo prizmę“, – teigė L. Sabaitienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento vadovas Albertas Žalys sutinka, kad Lietuva „prastokai“ dalyvauja „Horizonto 2020“ programoje, jeigu neatsiima savo lėšų dalies. Jis įsitikinęs, kad tai lemia dvi priežastys – per mažas mokslui imlus verslo sektorius ir dėl mažų atlyginimų nepatraukli mokslininko profesija.

Tai pirmas signalas, kad kažkas ne taip.

„Tyrėjo, mokslininko karjera Lietuvoje nėra populiari ir patraukli“, – aiškino A. Žalys.

Tačiau, anot jo, netrukus situacija turėtų keistis, nes pastaruoju metu auga ir doktorantų stipendijos, ir mokslininkų atlyginimai.

„Dvejus metus injekcijas gavome, tikimės kitiems metams tam tikros papildomos injekcijos“, – tvirtino A. Žalys.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėja Zita Duchovskienė pranešė, kad birželio vidurio duomenimis, Lietuva iš „Horizonto 2020“ yra gavusi 61 mln. eurų, o iki 2020 metų pabaigos ši suma sieks apie 90 mln. eurų.

Daugiausia lėšų (po beveik 7-8 mln. eurų) moksliniams projektams iš programos gavo Vilniaus ir Kauno universitetai. Po beveik 3 mln. eurų teko bendrovei „Nanoavionika“ ir Energetikos institutui, 2 mln. eurų – viešajai įstaigai „Startup division “(buvusiai „Open Coffee Club Vilnius“). 

Energetikos instituto direktorius Sigitas Rimkevičius nurodė, kad Lietuva už kiekvieną į programą investuotą eurą susigrąžina mažiau negu 50 centų, tuo tarpu Kipras – daugiau negu 3, o Estija – beveik 2,5 eurus.

Programa „Horizontas 2020“, kurios biudžetas 80 mlrd. eurų, prisideda prie naujų mokslo perversmų, atradimų ir pasaulinio lygio naujovių, idėjas iš laboratorijos perkeldama į rinką. 2021-2027 metų laikotarpiui programai planuojama skirti 100 mlrd. eurų. 

Pasak Z. Duchovskienės, ateityje programos lėšomis visų pirma bus finansuojami tie projektai, kurie spręs prisitaikymo prie klimato kaitos, vėžio gydymo, švaresnio vandens, dirvožemio sveikatos ir maisto problemas.