„Mes galvojame apie paprastą dirbantį žmogų, todėl dedame akcentą mokestiniuose pakeitimuose gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didėjimui, dividendų apmokestinimui, iš esmės tam, ką siūlo prezidentas. Absoliučiai remiame tuos siūlymus ir manome, kad praeitais metais neužteko politinės valios, deja, išsigando Seimo nariai lobizmo ir nepriėmė šių labai svarbių pakeitimų, tai šiemet yra galimybė ištaisyti klaidą ir pagaliau atsižvelgti į paprastą žmogų ir apmokestinti kitas, ne su darbo santykiais susijusias pajamas“, – po susitikimo sakė I. Ruginienė.

Anot LPSK pirmininkės, šiandien žmonės, gaudami didžiules pajamas, moka mažesnius mokesčius negu dirbantieji, kurie gauna nuo minimalaus iki vidutinio atlyginimo.

„Mes sakome, kad 32 proc. GPM tarifas galėtų panaikinti socialinę nelygybę ir įvesti vienodus socialiai atsakingus mokesčius visiems“, – teigė ji.

Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas sako, kad tai yra teisingas pasiūlymas.

„Galbūt siūlysime ir kitą ribą. Svarbu, kad būtent tie žmonės, kurie turi didžiausias pajamas, (...) mokėtų ir didesnius GPM“, – po susitikimo sakė J. Sabatauskas.

Anot jo, iš Vyriausybės atėjusiame biudžeto projekte trūksta 60 mln. eurų vien švietimo sektoriaus darbuotojams.

„Bus mūsų pasiūlymai biudžetui, kadangi pinigų trūkumas švietimo darbuotojams yra apie 60 mln. eurų. Jau nekalbu apie kultūros sferoje dirbančius, medikus bei ugniagesius“, – sakė Seimo narys.

Parlamentaro teigimu, gerovės valstybė kuriama su didesniu biudžeto perskirstymu, tačiau to, anot J. Sabatausko, dabar nesimato.

„Mes pasisakome už didesnį perskirstymą, nes gerovės valstybė taip nekuriama. Gerovės valstybė yra didesnis perskirstymas, teisingesnis mokesčių paskirstymas, iš didesnių pajamų mokami didesni mokesčiai. Dabar matome, kad tie žmonės, kurių pajamos smarkiai didesnės, moka žymiai mažiau mokesčių negu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus“, – sakė J. Sabatauskas.

Anot I. Ruginienės, kol kas labiausiai nerimą kelia tai, kad Seime nebuvo pritarta biudžeto pajamoms.

„Šiandien vertiname tiek Vyriausybės, tiek prezidento siūlymus. Mums nerimą kelia tai, kad labai daug buvo pritarta išlaidoms, tačiau pajamoms – ne ypatingai daug. Tai ta tendencija mums kelia nerimą, ir mes sakome, kad turime visi susikoncentruoti, jeigu norime kokybiškų bei nemokamų viešųjų paslaugų kiekvienam gyventojui, kuris neišgali gauti privačių viešųjų paslaugų. Turime galvoti, iš kur tų pinigų paimti“, – teigė ji.

Kaip ELTA jau rašė, Seimas priėmė svarstyti Finansų ministerijos parengtą valstybės biudžeto įstatymo projektą. Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų.

Po pateikimo už kitų metų biudžeto projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė – 36.

Valstybės biudžeto išlaidos augs 8 proc., iki 940 mln. eurų, „Sodros“ – 11,7 proc., iki 472 mln. eurų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) – 7,4 proc., iki 145 mln. eurų, savivaldybių – 11,6 proc., iki 339 mln. eurų.

Išlaidos socialinei apsaugai kitąmet sieks 6,19 mlrd. eurų, ekonomikai – 2,41 mlrd. eurų, sveikatos apsaugai – 2,3 mlrd. eurų, švietimui – 1,58 mlrd. eurų, gynybai – 1,1 mlrd. eurų.

Pajamos labiausiai augs socialinės apsaugos srityje – 761 mln. eurų, sveikatos apsaugos – 147 mln. eurų, ekonomikos – 134 mln. eurų, švietimo – 92 mln. eurų, gynybai – 76 mln. eurų.

Seimas taip pat grąžino Vyriausybei tobulinti NT ir automobilių taršos mokesčių projektus.