- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė aiškina, kad, prieš priimant konkrečius sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, ekonominių prognozių būtina sulaukti tam, kad paaiškėtų, kokį skolos lygį gali pakelti valstybė.
Premjerė pažymi, kad argumentai, esą valstybės išlaidas galima drąsiai didinti, kadangi dėl infliacijos išaugs ir biudžeto pajamos, nėra pagrįsti.
„Svarbu matyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir atitinkamai, kokį mes papildomą skolos lygį galime sau prisiimti. Todėl, kad čia yra daug dalinančių viršplanines pajamas ir kažkokį biudžeto perviršį. Tai jokio perviršio biudžetas neturi. Biudžetas yra deficitinis“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė atkreipia dėmesį, kad didesnis, nei planuota, valstybės pajamų surinkimas gali būti tik laikina tendencija.
„Tai, kad yra dviejų mėnesių planas viršijamas, tai yra, žinoma, gerai, bet kadangi ekonomikos konjunktūra dėl karo ir dėl kitų priežasčių veikiausiai keisis į neigiamą pusę, tai drįsčiau abejoti, kiek tas perviršis išsilaikys iki metų pabaigos. Todėl reikia atlikti labai detalius vertinimus“, – tvirtino ji.
Pasak premjerės, prieš priimant sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, sulaukti ekonomikos prognozių ne mažiau svarbu ir siekiant pamatyti naftos kainų tendencijas. Vis tik ji patikino, kad, pamačius galimą šalies ūkio raidos scenarijų, atitinkami sprendimai tikrai bus priimti.
„Manau, kad tų priemonių gali būti visokių. Ir tų, kurios yra susijusios su žmonių pajamomis, ir tų, kurios susijusios su kompensacijomis, ir tų, kurios susijusios su kainų reguliavimu, ten, kur valstybė kainas reguliuoja“, – tvirtino I. Šimonytė.
ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.
Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Ketvirtadienį Seimas spręs, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 298 mln. eurų., taip pasiekiant 2,52 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.
Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Šį projektą ketvirtadienį taip pat svarstys Seimas.
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlė didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvių atostogos: nebe svetur ir be patogumų
Apie lietuvių atostogų planus LNK žurnalistas kalbėjosi su vilniečiais ir „Revolut“ atstove Akvile Adomaityte. ...
-
Seime – pataisos, lengvinančios sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius, siūloma nuo liepos supaprastinti reikalavimus tokios produkcijos tiekėjams. ...
-
Ekonomistas: kitąmet minimali alga turėtų siekti 1030–1040 eurų6
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. ...
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose4
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų13
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“9
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse13
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...