„Apie pasiūlymus išgirdau vakar iš žiniasklaidos, nelabai turėjau galimybių giliai vertinti. Nelabai aišku, kokią problemą yra bandoma spręsti. Noriu priminti, kad praėjusiais metais Prezidentūra siūlė mažinti gyventojų pajamų mokestį baimindamasi darbo užmokesčio mažėjimo. Darbo užmokestis praėjusiais metais augo 10 proc., bet dar buvo galima įsivaizduoti, kad praėjusiais metais buvo daug netikrumo ir neaiškumo, kaip COVID–19 pandemija paveiks ekonomiką, kokius sektorius, kokiu mastu, tarptautinę prekybą, kokios bus platesnės makroekonominės pasekmės“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Šiais metais, anot premjerės, dvejonių nėra, nes yra labai aišku, kokie sektoriai labiausiai nukentėjo, ir jiems padėti numatytos specialios priemonės.

„Yra labai aišku, kas yra tie sektoriai ir tiems sektoriams padėti, ypatingai žmonėms, kurie dirba tose veiklose – ar viešbučiai, ar turizmo, ar pramogų industrija, – numatytos specialios priemonės, kurios turi būti taikomos taip ilgai, kaip tik reikės. Kokią problemą spręstų šiais metais NPD didinimas, nėra aišku“, – akcentavo I. Šimonytė.

S. Krėpšta antradienį sakė, kad viena galimų skatinti žmones po pandemijos įsitraukti į darbo rinką priemonių – NPD kėlimas.

„Kalbant apie darbo vietų atkūrimą, verta, prezidento nuomone, biudžeto kontekste diskutuoti apie pokarantinines darbo vietų išsaugojimo, atkūrimo ir naujų darbo vietų sukūrimo priemones. Jos turėtų būti svarbios diskutuojant biudžetą. Taip pat verta kalbėti apie mokestines paskatas, kurios taip pat turėtų skatinamąją poveikį šalies ekonomikai ir darbo vietų atkūrimo situacijai. Kaip viena iš idėjų galėtų būti svarstomas NPD didinimas, kuris padidintų pajamas mažai uždirbantiems asmenims ir taip pat skatintų asmenis grįžti į darbo rinką“, – teigė S. Krėpšta.