„Tokie keitimai metų viduryje turi labai mažai pridėtinės vertės. Sakyčiau, kad tolesnis NPD didinimas, kaip ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimas, turėtų būti planuojamas jau ateinantiems biudžetiniams metams, t. y. kontekste, žinant, kokia bus MMA, tada atitinkamai vertinant, kiek galėtų didėti NPD“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, praėjusiais metais vyko panaši diskusija, kai šalies vadovas Gitanas Nausėda buvo inicijavęs siūlymą mažinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.

„Tuomet mes diskutavome, kad nereikia to daryti, nes tai sumažintų mokesčius didžiausių pajamų gavėjams. Tuomet Prezidentūra argumentavo, kad darbo užmokestis mažės 2020 metais, dabar jau matome, kad darbo užmokestis 2020 metais augo gana įspūdingais tempais“, – teigė I. Šimonytė.

Premjerės manymu, šiais metais yra svarbiausios tikslinės priemonės, nukreiptos į sektorius, kurių veikla išlieka apribota.

„Tikslinės priemonės, kurios yra nukreiptos būtent į šituos sektorius, kurie vis dar išlieka apriboti ar galės veikti tik iš dalies, mano supratimu, šiems metams yra svarbiausias dalykas. Horizontalios priemonės, kurios pasiskirsto per visą spektrą, duoda labai mažą pridėtinę vertę visuotiniam rezultatui. Dėl tos priežasties skeptiškai vertinu tą pasiūlymą ir manau, kad tokie pasiūlymai turėtų būti svarstomi su ateinančių metų biudžetu ir ateinančių metų MMA, bazinės algos dydžiu“, – nurodė I. Šimonytė.

Seimo vadovė: sprendimas dėl NPD neturėtų veikti atgaline tvarka

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen remia neapmokestinamųjų pajamų (NPD) didinimą, bet sako, kad sprendimas neturėtų būti taikomas  atgaline tvarka.

„Tai programinis Liberalų sąjūdžio įsipareigojimas. Mes šį siūlymą iš principo palaikome, tik reikėtų gilintis, diskutuoti, kaip jis suformuluotas. Jis neturėtų veikti atgaline tvarka“, – ketvrtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal šiuo metu galiojančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, NPD dydis yra 400 eurų.

Prezidentūra argumentuoja, kad, pakėlus NPD, padidėtų mažiausiai uždirbančių asmenų pajamos ir taip būtų prisidedama prie pajamų nelygybės, išaugusios pandemijos metu, pozityvių pokyčių. Be to, padidėjęs NPD švelnintų COVID-19 krizės padarinius ekonomikai 2021 metų antrą pusmetį, skatintų šešėlinės ekonomikos mažėjimą.

Dėl NPD padidinimo per metus būtų negauta apie 80 mln. eurų pajamų.